Nuo mokytojų ir gydytojų iki Seimo narių ar prezidento – visų atlyginimai bei išmokos finansuojamos iš mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai. Artėjant 2025 metams, aiškėja, kad mokesčių našta didės, ir kiekvienam teks prisidėti daugiau. Vyriausybė jau pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, pagal kurį planuojama surinkti ženkliai daugiau mokesčių nei šiemet.
Daugiau kaip milijardas papildomų eurų iš gyventojų kišenės
Valstybės biudžeto projekte numatyta, kad 2025 m. iš gyventojų planuojama surinkti daugiau nei 1 mlrd. eurų papildomų mokesčių. Ši suma reiškia, kad kiekvienas gyventojas vidutiniškai sumokės 362 eurais daugiau nei 2024 metais. Šį augimą lems keli pagrindiniai mokesčiai, kuriuos gyventojai moka už prekes ir paslaugas.
Kas lemia mokesčių didėjimą?
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai vienas didžiausių valstybės pajamų šaltinių. 21 proc. PVM tarifas taikomas beveik visoms prekėms ir paslaugoms, todėl kiekvienas gyventojas moka šį mokestį kasdien, pirkdamas maistą, drabužius ar kitus būtinus produktus. 2025 m. Finansų ministerija tikisi surinkti 150 mln. eurų arba 2,8 proc. daugiau PVM, nei buvo planuota šiais metais.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – antras pagal dydį mokesčių šaltinis. Įprastas tarifas yra 20 proc., todėl kiekvieną uždirbtą eurą gyventojas sumoka GPM pavidalu. Kitąmet iš šio mokesčio bus siekiama surinkti 545,4 mln. eurų arba 19,2 proc. daugiau, nei planuota 2024-aisiais.
- Akcizai – trečias svarbus biudžeto šaltinis. Šie mokesčiai taikomi tokiems produktams kaip tabakas, alkoholis ir degalai. 2025 m. tikimasi, kad už akcizines prekes gyventojai sumokės 321,4 mln. eurų arba 17,3 proc. daugiau nei šiemet.
Šių trijų mokesčių padidėjimas leis į valstybės biudžetą surinkti per 1,051 mlrd. eurų daugiau nei 2024 m., o tai kiekvienam gyventojui reikš papildomai išleistus 362 eurus.
Kam bus skirti papildomi pinigai?
Papildomos biudžeto pajamos bus skiriamos ne tik viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, išmokoms vaikams bei pensijoms, bet ir valstybės skolai aptarnauti. Kitais metais palūkanoms už valstybės paimtas paskolas bus skiriama 543,7 mln. eurų – tai yra 18 proc. arba 83,2 mln. eurų daugiau nei 2024-aisiais.
Bendros planuojamos valstybės biudžeto pajamos sieks beveik 18 mlrd. eurų, tačiau išlaidos viršys šį skaičių ir sudarys daugiau nei 23 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad valstybė ir toliau skolinsis, kad padengtų išlaidų skirtumą.
Papildomos „Sodros“ įmokos ir taupymas „juodai dienai“
Padidės ir socialinio draudimo įmokos – kitąmet gyventojai mokės daugiau „Sodrai“. Prognozuojama, kad 2025 m. „Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 8,646 mlrd. eurų, tai yra 9,1 proc. daugiau nei šiemet. Papildomai kiekvienas darbuotojas vidutiniškai sumokės 496 eurais daugiau, kas bendroje sumoje reikš vidutiniškai apie 5,9 tūkst. eurų įmokų per metus.
Nepaisant to, kad „Sodra“ nesiekia pelno, ir atrodo, kad visos surinktos lėšos turėtų būti skirtos išmokoms, taip nėra. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ išleis 7,906 mlrd. eurų, tai yra 11,7 proc. daugiau nei šiemet, tačiau tai vis tiek bus beveik 740 mln. eurų mažiau nei surinktos lėšos. Šis pinigų perteklius bus laikomas kaip rezervas krizės ar kitų nenumatytų situacijų atveju.
Bendras vaizdas: gyventojų mokesčių našta auga
Šie pokyčiai rodo, kad 2025 m. gyventojų mokesčių našta žymiai padidės, o papildomos surinktos lėšos bus naudojamos ne tik einamosioms išlaidoms, bet ir rezervams kaupti. Visgi, reikšmingas mokesčių augimas gali tapti finansiniu iššūkiu daugeliui šeimų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į planuojamus biudžeto pokyčius ir galimus finansinius pokyčius asmeniniame gyvenime.
Mokesčių mokėtojams teks padengti valstybės įsipareigojimus, o papildomos išlaidos ir skolinimosi kaštai gali paveikti bendrą ekonominę situaciją šalyje.
