Lietuva ketina atnaujinti ir sustiprinti antrąjį kelią per Suvalkų koridorių – itin svarbią užkardą pasienyje su Lenkija, kuri laikoma viena iš labiausiai tikėtinų vietų, kur ateityje Rusija galėtų užpulti Europos Sąjungą ir NATO. Taip pat Lietuva planuoja stiprinti gynybą Suvalkų koridoriuje naujomis apsaugos priemonėmis prie sienų su Kaliningradu ir Baltarusija , rašo „Politico“.
„Šie keliai [mums] yra labai svarbūs saugumo ir gynybos atžvilgiu“, – interviu telefonu „Politico“ sakė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Tai visada buvo mūsų civilinio ir karinio planavimo dalis kaip pagrindiniai sausumos keliai sąjungininkų paramai krizės metu“, – pridėjo jis.
Suvalkų koridorius yra retai apgyvendintas 100 km pločio miškingas lygumos ruožas, jungiantis Lenkiją ir Lietuvą bei besiribojantis su Kremliaus sąjungininke Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Jis laikomas vienu iš pažeidžiamiausių NATO taškų, nes yra gyvybiškai svarbus sausumos koridorius, jungiantis Baltijos šalis su likusiomis aljanso šalimis.
Šiuo metu Suvalkų koridorių kerta du pagrindiniai Lietuvos keliai: vienas, einantis iš Kauno į Varšuvą – „Via Baltica“ dalis, ir paprastas kelias tarp Lietuvos sostinės Vilniaus ir Lenkijos miesto Augustavo.
Derindama veiksmus su Lenkija, Lietuva dabar siekia išplėsti savo karinės infrastruktūros tinklą už „Via Baltica“, kuris yra pagrindinis šalies sąjungininkų pastiprinimo maršrutas, modernizuodama kelią Vilnius–Augustavas iki dvejopo naudojimo standartų, skirtų tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.
Lietuva papildys Suvalkų koridorių antruoju kariniu maršrutu
Lietuva siekia stiprinti karinės infrastruktūros tinklą aplink Suvalkų koridorių. Šiuo metu „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ linija – projektas, kuriuo siekiama nutiesti greitojo geležinkelio jungtį iš Baltijos šalių į Lenkiją, – yra pagrindiniai karinio mobilumo kanalai. Siekiama pagerinti prekių srautus, palengvinti kariuomenės judėjimą ir paremti galimą civilių evakuaciją karo atveju. „Tai tik dar viena galimybė užtikrinti geresnę logistiką esant reikalui“, – sakė T. Godliauskas.
Šios pastangos yra platesnio Europos siekio investuoti į dvejopos paskirties infrastruktūrą – projektus, skirtus tiek civiliniams, tiek kariniams poreikiams tenkinti – dalis. Panašių atnaujinimų siekia tokios šalys kaip Ispanija, Belgija ir Slovakija. Už gynybą atsakingas ES Komisijos narys Andrius Kubilius yra sakęs, kad blokas turės išleisti mažiausiai 70 mlrd. eurų, kad skubiai pritaikytų savo geležinkelių, kelių, jūrų ir oro transporto koridorius.
Naujos sienų apsaugos priemonės
„Ypač Suvalkų regione kalbama apie naujas apsaugos priemones prie sienų su Kaliningradu ir Baltarusija“, – sakė T. Godliauskas, paminėdamas diskusijas dėl kovos su mobilumu elementų įrengimo prie sienų arba ant jų, pavyzdžiui, kelių kontrolės punktų ir blokavimo sistemų, tokių kaip cementinės užtvaros.
T. Godliauskas taip pat sakė, kad karių ir prekių judėjimo laisvės užtikrinimas abiem keliais yra prioritetas, ir pridūrė, kad tokias sienų apsaugos operacijas Rusija tikriausiai atidžiai stebės kaip „jautrią ir gyvybiškai svarbią“ informaciją.
Lietuvos krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas tikino, kad saugumo priemonės apima ne tik fizinę sritį. „Diskutuojame, kaip kovoti su Rusijos vykdomu GPS falsifikavimu ir trukdymu, kuris jau daro poveikį mūsų civilinei aviacijai ir navigacijos sistemoms.“
Visa projekto apimtis apima 113 kilometrų kelio rekonstrukciją ir aštuonių tiltų atnaujinimą. Lietuvos susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas neseniai sakė „Politico“, kad darbus tikimasi baigti iki 2028 m.
T. Godliauskas buvo atsargesnis ir nuo prognozių susilaikė. „Vykdant tarptautinius projektus viskas gali užtrukti ilgiau“, – sakė jis. „Tačiau tikimės, kad geopolitinė padėtis, mūsų interesai ir Lenkijos galimybės leis mums pasiekti šį terminą.“
Lietuva tikisi, kad projektui bus užtikrintas ES finansavimas. „Mes lobizuosime ES – kartu su Lenkija, Estija ir Latvija – siekdami, kad šiems projektams būtų suteiktas prioritetas“, – tikino T. Godliauskas.
Nors ir suderintas su ES ir NATO karinio mobilumo tikslais, kelių projektas oficialiai nėra įtrauktas į abiejų organizacijų programas. Vietoj to jis finansuojamas kaip dvišalė Lenkijos ir Lietuvos susisiekimo ir krašto apsaugos ministerijų iniciatyva.
„Mes investuosime į atkarpą iki Lietuvos sienos, o Lenkijos prašome, kad ji atnaujintų savo Augustavo kelio pusę, kad ji atitiktų karinio mobilumo standartus“, – sakė T. Godliauskas.
Lenkijos pareigūnai į prašymą pakomentuoti situaciją „Poltico“ iš karto neatsakė.
