Dėl patiriamų patyčių vienoje Visagino mokyklų tėvai bijo leisti vaikus į ugdymo įstaigą. Nerimą sukėlė išplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vyresnių vaikų smurtas prieš jaunesnį mokinį. Anot tėvų, vaikai įbauginti, pasakoja, kad tai ne pirmas kartas. Visaginiečiai sako, jei nebus skubiai imtasi priemonių, atžalų nebeves į mokyklą.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą
Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė anksčiau šią savaitę LRT TELEVIZIJOS eteryje sakė žinanti, kad smurto atvejo būta, teigė, kad neturi teisės į mokyklą neįsileisti smurtaujančių veikų ir teigė, kad atvejis vienetinis, esą anksčiau to nėra pasitaikę.
Šiandien LRT RADIJUI su progimnazijos direktore susisiekti nepavyko. Vienos iš pavaduotojų teigimu, direktorė Jolanta Bartkūnienė išėjo atostogų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako negavusi skundų dėl patyčių Visagino mokykloje.
Portalui „15min“ perduotame komentare ministrė sako, kad jei mokyklos administracija negali užtikrinti saugios ugdymo aplinkos, problemas privalo spręsti mokyklos steigėjas, t. y. savivaldybė.
Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė sako, kad situaciją svarstys artimiausiame Tarybos posėdyje. Dėl patyčių Visagino mokykloje tyrimą pradėjo ir policija, situaciją aiškinasi ir vaiko teises ginančios institucijos.
Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierės Editos Žiobienės, institucijai šiuo metu žinoma tiek informacijos, kiek yra skelbiama viešojoje erdvėje.
„Aš neneigsiu, tikrai turiu skundą, tėvų kreipimąsi. Mes jau pagal tai, ką matėme viešojoje erdvėje, pradėjome tyrimą. Ir iš esmės, tai, ką mes matome, tai nėra tik tas vienas konkretus atvejis, kuris yra nufilmuotas ir žinomas visiems, bet taip pat ir visi kiti, kuriuos tėvai įvardija. Tai ir netinkamas elgesys tualetuose ir visur kitur. Tėvai išsako labai daug aplinkybių. Kol kas neturime jokių atsakymų iš mokyklos. Manau, kad juos artimiausiu metu turėtume gauti, taip pat ir iš policijos. Nes iš tėvų kreipimųsi yra akivaizdu, kad tai nėra pirmas ir pavienis atvejis“, – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ sako E. Žiobienė.
Ji pabrėžia, kad mokykla visų pirma vaikams turi būti saugi erdvė.
„Pedagogai turi padaryti visiškai viską, kas įmanoma ir neįmanoma, bet vaikams turi būti saugu. Tai čia pirmas ir svarbiausias dalykas. Bet kitas dalykas, kuris labai neduoda ramybės, tai yra, kad žiūrint visus reportažus, kuriuose kalba patys tėvai, yra akivaizdu, kad tai nėra šios dienos ar šios savaitės įvykiai. Vadinasi, arba mokykla ir vietos politikai neigia akivaizdžius dalykus, arba tėvai tylėjo. Kas irgi atrodo tikrai neįtikėtina. Man ypatingai yra baisu girdėti, kai tėvai sako, kad vaikas atsisako valgyti pusryčius, gerti, vien todėl, kad jis negalės per dieną nueiti į tualetą. Tai aš labai atsiprašau, bet kurio tėčio, mamos vietoje reikia iš karto kreiptis. Čia ir dabar. Nes nėra tokio dalyko, kad vaikas galėtų nevalgyti vien todėl, kad jis kažko bijo. Jis mokykloje neturi nieko bijoti“, – teigia E. Žiobienė.
Anksčiau skundų nebuvo
Ji sako, kad anksčiau jokių signalų dėl šios konkrečios mokyklos gavusi nebuvo.
„Reaguojame į visiškai kiekvieną skundą, bet ir šiuo atveju, pirmiausia pamatėme iš viešosios erdvės, bet ne iš tėvų skundų. Aš suprantu, kad jie nenori pakenkti savo vaikams ir suprantu, kodėl jų veidai dengti. Tik labai gaila, kad jie pasakoja tokias įsisenėjusias problemas. Tėvams vienintelė žinutė – reikia iš karto reaguoti. Negalima užleisti situacijos ir negali vaikas kentėti, bijoti, nedrąsiai eiti“, – sako ji.
Ji taip pat priduria, kad atsižvelgti reikia ir į smurtaujančių vaikų psichologinę bei socialinę padėtį.
„Net ir tas vaikas, kuris yra linkęs daryti pažeidimus, nusikalsti, netinkamai elgtis, dažnai jis irgi būna tam tikrų aplinkybių auka, galbūt ir namuose patiria netinkamą elgesį, galbūt tėvai skriaudžia. Bet su juo irgi reikia dirbti. Tai dėl to irgi reikalingas signalas, kad to vaiko netinkamą elgesį ne tik užkardyti, bet ir nukreipti jį tinkama linkme“, – sako ji.
Pasak E. Žiobienės, mokyklos turi patvirtintus algoritmus, kaip elgtis tokiais atvejais.
„Pirma, mokykla turi informuoti vaikų tėvus ir iš karto turi imtis veiksmų – suteikti reikalingą psichologinę pagalbą. Yra Vaiko gerovės komisija, iš karto privalo informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, tam tikrais atvejais ir policiją. Yra visas algoritmas, kaip reikia reaguoti. Nėra galimybės nuslėpti, nutylėti, nieko nedaryti. O ypatingai, kai kalbama apie tualetus, kas yra labai privati erdvė. Jei girdisi, kad ten vyksta kažkokie įvykiai, ar negalėjo kažkoks mokytojas nueiti pabudėti, išsiaiškinti?“ – klausia vaikų teisių tarnybos kontrolierė.
Pasak jos, įstatymų yra daug ir jie yra geri, tačiau klausimas, kaip kiekviena mokykla juos pasirenka įgyvendinti.
„Kai darydavome tyrimus dėl įvairių patyčių klausimų, labai dažnai klausdavome mokyklų, ar jie turi prevencinę programą. Vėliau jos tapo privalomos. Tos programos yra, veiksmas vyksta. Bet ar žmonės keičiasi viduje? Ar jų požiūriai pasikeičia? Ar jie turi vidines tvarkas ir ar jie jų laikosi? Čia yra atsakymas“, – sako ji.
