Ilgus metus buvusi lyderė tarp Baltijos šalių pagal ekonominius rodiklius, Estija dabar patiria sunkumų. Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės yra neigiamos, pramonės rezultatai prastesni nei Lietuvoje, kainos vis dar kyla, o mokesčiai jau padidinti ir toliau augs kitąmet.
Ekonomistai teigia, kad būtent mokesčių padidinimas ir eksporto mažėjimas įstūmė Estiją į ilgiausią recesiją Europos Sąjungoje. Manoma, kad situacija gali privesti prie atlyginimų mažinimo.
Augančiomis maisto kainomis skundžiasi ne tik lietuviai. Panašiomis nuotaikomis dalijasi ir Estijos gyventojai.
„Jei prieš metus ar dvejus už 200 eurų galėjau įsigyti maisto, tai dabar reikia 400 eurų“, – dalijosi patirtimi estė Liina.
Kasdieninės prekės tapo neįperkamos
Dėl augančių kainų, didėjančių mokesčių ir ekonomikos smukimo estai vis dažniau skolinasi. Remiantis apklausomis, kas ketvirtas Estijos gyventojas per pastaruosius metus ėmė paskolą būtiniausioms išlaidoms padengti.
„Tai susiję su maisto pirkimu, nuomos mokesčiais ir elektros sąskaitų apmokėjimu, kas kelia didžiausią nerimą“, – aiškino „GS Core“ vadybininkė Sofia Kirsimaa.
Kaip teigė Estijos TV3 žurnalistė, šiandien Estijos pirkinių krepšelis yra 9 proc. brangesnis nei Europos vidurkis. Dėl to estai mažina pieno, mėsos ir daržovių vartojimą, o renkasi pigesnius produktus, pavyzdžiui, makaronus.
Estijos ekonomika jau trejus metus patiria recesiją – tai ilgiausias laikotarpis Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Lietuvoje BVP prognozės gerėja, augimas viršija 2 proc., o Estija susiduria su 0,7 proc. smukimu.
„Estijos eksporto lygis grįžo į 2019 m. rodiklius. Tuo metu Lietuvos eksportas nuo šio dešimtmečio pradžios išaugo daugiau nei 30 proc. Estijai trūksta diversifikuotų eksporto rinkų ir ji pernelyg priklausoma nuo Suomijos bei kitų Šiaurės šalių“, – pažymėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuva išlošia ten, kur Estija nukenčia
Didžiausią įtaką Estijos recesijai turėjo sprendimas ekonomikos nuosmukio sąlygomis padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jis išaugo nuo 20 iki 22 proc., o kitąmet dar labiau padidės iki 24 proc. Be to, Estijos valdžia svarsto biudžeto išlaidų mažinimą, kuris gali paliesti ir atlyginimus. Tačiau gynybos ir mokytojų algos nebus karpomos.
Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad mūsų šalis tokių drastiškų priemonių imtis neketina, nes Lietuvos ekonomika stabilizuojasi. Ji išreiškė optimizmą dėl augančių atlyginimų, užsienio paklausos atsigavimo ir didėjančio vartotojų pasitikėjimo.
Estija ir Latvija vis dar moka daugiau už maistą nei Lietuva, nors kainų skirtumas nėra didelis. Lietuva tampa pavyzdžiu kaimynėms – mūsų šalyje maisto kainos per metus sumažėjo vienu procentu, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje maisto produktai pabrango 2–3 proc.
Nors Lietuva anksčiau nuolat lygiavosi į Estiją, šiandien lenkiame ją pagal vartojimo išlaidas, BVP vienam gyventojui ir pramonės augimo rodiklius. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad Estija vis dar pirmauja pagal tam tikrus kokybinius rodiklius, tokius kaip inovacijos ir švietimas.
Estijos verslas reikalauja sumažinti PVM maistui, tačiau valdžia kol kas tam nepritaria.
