Rudenį lauko darbai nesibaigia. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti, ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.
Žaliųjų atliekų tvarkymas jų nedeginant
Aplinkosaugininkai pataria, kad tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias atliekas – jas kompostuoti (išskyrus atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą).
Neturint galimybės kompostuoti atliekų, jas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Tokių aikštelių šiuo metu Lietuvoje yra 53.
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos ir kt.
Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.
Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais apie priėmimo tvarką.
Biologiškai skaidžių atliekų deginimas
Sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) deginimo tvarka lauko sąlygomis ir draudimai, susiję su šiuo deginimu aprašyti specialiuose reikalavimuose.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
