Pirkėjai vis labiau ieško kūrybiškų sprendimų, kaip efektyviai apsipirkti prekybos centruose, nes daugelis žmonių susiduria su sunkumais, susijusiais su maisto produktų kainomis. Tačiau tai nėra vienintelis pasikeitęs apsipirkimo įprotis.
Dauguma didžiųjų prekybos centrų pirkėjams suteikė savitarnos paslaugas, kad apsipirkimas būtų greitas ir paprastas.
Įmuša pigesnius produktus vietoje brangesnių
Savitarnos kasos pradėtos įrenginėti vos daugiau nei prieš dešimtmetį, o dabar sunku rasti prekybos centrą, kuriame jų nebūtų. Tačiau dauguma žmonių susiduria su begale problemų, susijusių su šia sistema, ir ši problema apima visą pasaulį.
Savitarnos kasos mažina eiles ir greitina darbą, ir nors prekybos centrai ėmėsi priemonių, kad sustabdytų žmones, apgaudinėjančius sistemą, jie vis tiek dažnai pasikliauja pirkėjais.
Tačiau įstatymas yra įstatymas, o viena pirkėja gavo įspėjimą, kad dėl savo neįprastos taktikos taupant pinigus prie kasos ji gali turėti tikrų nemalonumų. Moteris kreipėsi į „News.com.au“ rubriką „Sisters In Law“, kur žmonės gali užduoti teisinius klausimus teisininkėms Alison ir Jillian Barrett.
Ji sakė, kad kai jos draugė naudojasi savitarnos kasomis, reguliariai per sistemą praleidžia brangesnius vaisius ir daržoves, pavyzdžiui, avokadą, o vietoje jo – rudąjį svogūną, skelbiama mirror.co.uk.
Jos draugė teigia, kad tai nėra vagystė, nes ji vis tiek už prekes kažkiek moka, ir mano, kad prekybos centrai įskaičiuoja savitarnos kasų sukčiavimo išlaidas į kainas, nes „visi taip elgiasi“.
„Nesvarbu, kaip jūsų draugė bando pateisinti savo elgesį, jos apgaulingas elgesys, kai ji tyčia nesumokėjo visos kainos, prieštarauja įstatymams. Jūsų draugė, naudodamasi savitarnos kasomis, kai brangesnes prekes pateikia kaip pigesnes, apgaudinėja sistemą, nes moka per mažai.
Jos nesąžiningas elgesys yra tik vienas iš daugelio triukų, kuriuos naudoja savitarnos vagys, siekdami išvengti mokėjimo“, – atsakė jai teisininkės.
Australijoje gyvenančios Alison ir Jillian teigė, kad dėl tokių gudrybių prekybos centrai kasmet patiria milžiniškus nuostolius ir dėl to iš tikrųjų kyla maisto produktų kainos.
Teigiama, kad už tokį elgesį galima sulaukti ne tik liepimo atsiprašyti, tačiau ir baudos. Teisininkai ragina visus pirkėjus apgalvoti, ar tikrai verta sukčiauti norint sutaupyti pinigų tokiu būdu.
Nuo 90 eurų baudos iki 3 metų laisvės atėmimo
Anksčiau tv3.lt naujienų portalui „Maximos“ atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė sakė, kad pirkėjų veiksmai Lietuvoje, kuomet savitarnos kasoje jie sąmoningai pasirenka įvesti kitą prekę, nei iš tiesų yra perkama, pavyzdžiui, nealkoholinius gėrimus vietoj alkoholinių, yra prilyginami sukčiavimui.
Pasak jos, toks sukčiavimas užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę: „Tačiau tokius atvejus padeda suvaldyti savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas.“
I. Trakimaitė-Šeškuvienė nurodė, kad sukčiavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Už sukčiavimą, kurio metu padaryta iki 150 eurų žala, asmuo užsitraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 90 iki 400 eurų.
Jei žala dėl sukčiavimo yra didesnė nei 150 eurų, numatyta baudžiamoji atsakomybė, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki 3 metų, priklausomai nuo žalos dydžio ir kitų byloje nustatytų aplinkybių.
Nustačius sisteminius to paties asmens sukčiavimo atvejus, kurių visuma sudaro 150 eurų ir daugiau, jis gali būti pripažintas kaip turintis tęstinės nusikalstamos veikos požymius, tad tai gali būti kvalifikuotina kaip baudžiamasis, o ne administracinis nusižengimas, aiškino pašnekovė.
