Su COVID-19 infekcija gyvename jau daugiau nei 4 metus, tačiau per tą laiką virusas spėjo daugybę kartų pasikeisti. Kinta ir jo sukeliami simptomai. Šeimos gydytojos pastebi, kad uoslės praradimas dabar jau itin retas, o kai kuriais atvejais liga gali būti visai nepanaši į peršalimą.
Nauji simptomai – viduriavimas ir pykinimas
Kalbinta šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad vienas iš naujų ir dabar dažnai pastebimų simptomų yra viduriavimas.
„Labai dažnai dabar sergantiesiems pasireiškia viduriavimas, maždaug 20–30 proc. pacientų. Taip pat būna jaučiamas pykinimas, laisvesni viduriai. Kai kurie viduriuoja kelis kartus, o kiti 3–4 paras iš tualeto neišlenda. Atlikus kovido testus jie būna teigiami. Kai kuriems COVID-19 dabar pasireiškia tik pykinimu ir viduriavimu, kaip užsikrėtus ne koronavirusu, o vadinamaisiais viduriavimo virusais.
Tokiu atveju žmogui sloga ar gerklės skausmas būna vos jaučiamas, dažnai į jį net neatkreipia dėmesio“, – kalbėjo J. Dūdienė. Šeimos gydytoja sako sulaukusi ir kelių pacientų, kurie prarado uoslę, tačiau tai dabar jau išimtiniai atvejai. Dauguma susirgę patiria stiprius galvos skausmus, kaulų laužymą. Kai kuriems pakyla aukšta temperatūra, skauda akių obuolius, įvardijama, kad skauda net visą odą. Išlieka ir peršalimo, gerklės, nosies simptomai.
COVID-19 gydymas ne rizikos grupės žmonėms – tik simptominis. Jei pasireiškia pykinimas ir viduriavimas, gydytoja pataria gerti labai sūrų mineralinį vandenį arba į paprastą vandenį įsipilti mineralų iš vaistinės. Tiesa, jei pacientas priklauso rizikos grupei, gali būti skiriamas specifinis kompensuojamas antivirusinis vaistas. Svarbu jį paskirti pirmosiomis ligos dienomis, nes vėliau jis nebepadės, todėl visada pravartu pasireiškus simptomams kelias dienas iš eilės atlikti greituosius testus namuose ir, jei reikia, po jų kreiptis į šeimos gydytoją. „Jei viduriavimas trunka kelias dienas, prisideda vėmimas, vien mineralinio vandens neužteks, reikia mineralų iš vaistinės.
Juos reikia sumaišyti su vandeniu ir pasidaryti tirpalą. Ligos metu labai nukenčia žarnynas, todėl verta išgerti 5 dienų gerųjų bakterijų kursą. Ilgiau neverta, nes jos vis tiek nepasilieka kūne“, – sakė J. Dūdienė. Greitąją pagalbą reikėtų kviesti tada, kai žmogus pats nebegali ateiti iki gydymo įstaigos, kurioje galima atlikti kraujo tyrimus, taip pat, kai pasireiškia labai stiprus galvos skausmas, svaigimas, dusulys, kai reikia sėdėti pasilenkus į priekį, jog būtų galima lengviau kvėpuoti.
Verta žinoti, kad riziką kelia ne tik jau gerai žinomi veiksniai, tokie kaip vyresnis amžius ar lėtinės ligos bei nutukimas, bet ir rūkymas. „Atspėti, kuriam kokio sunkumo liga bus, neįmanoma. Tačiau pastebima, kad rūkantiems pacientams visos kvėpavimo takų ligos užsitęsia ilgiau ir sveikstama ilgiau. Be to, jiems bet koks virusas gali lengviau pažeisti gleivinę.
Todėl rūkymas priskiriamas prie rizikos veiksnių“, – perspėjo J. Dūdienė. Tuo metu šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad jo pacientai dažniausiai kreipiasi su vos jaučiamais peršalimo simptomais, nedaug pakilusia temperatūra ir šiek tiek užgulta nosimi ar skaudančia gerkle. Gydytojai pataria pajutus nors ir menkiausius simptomus atlikti greitąjį testą, tačiau ne vieną, o kelis kartus skirtingomis dienomis. Mat pirmas testas dažniausiai būna klaidingai neigiamas.
