Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės.
Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.
Visai neseniai Kretingoje, Klaipėdoje, anksčiau Kaune, Vilniuje ar kitose vietose po liūčių yra buvę patvinusių gatvių ar ištisų miesto kvartalų.
Tokiam vandeniui tinkamai surinkti ir išvalyti esą ir reikia papildomų lėšų. O jų esą ir būtų galima gauti įvedus naują mokestį gyventojams.
Aplinkos ministerija teigia naujo lietaus mokesčio neplanuojanti. Tačiau pripažįsta, kad paviršiaus nuotekoms tvarkyti reikia daugiau pinigų. Esą jų daugiau galėtų skirti savivaldybės, kurios pačios finansuojamos iš mokesčių mokėtojų.
Mokėtų tie, kurie naudojasi paslauga?
Bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus pabrėžė, kad naujas mokestis būtų ne už patį sniegą ar lietų, o už paslaugą – paviršinių vandens nuotekų surinkimą ir tvarkymą.
Pasak vadovo, jau seniai kai kurie individualių namų savininkai naudojasi tokia paslauga. Jie prisijungia prie paviršinio vandens surinkimo sistemų. Kritulių vanduo, iškrintantis jų sklypuose, yra surenkamas ir sutvarkomas.
Gyventojai už tai atskirai nemoka, nors įmonėms ir organizacijoms toks mokestis yra.
„Tą paslaugą jau daugelį metų turi juridiniai asmenys, savivaldybė irgi turi mokestį už gatves, kad vanduo nuvedamas.
Natūralu, kad, keičiantis klimatui ir stiprėjant staigioms liūtims, tos paslaugos aktualumas, jos poreikis auga“, – kalbėjo R. Šulskus.
Jis pabrėžė, kad naujas mokestis galėtų būti taikomas tik tiems gyventojams, kurie būtų prisijungę prie bendrų miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. Dabar prie jų gyventojai prijungiami nemokamai ir už pačią paslaugą atskirai nemoka.
Užsikemša kanalizacija ir vanduo veržiasi per tualetus
„Reikalavimai paviršinių nuotekų sutvarkymui, kurie taikomi tokiems tvarkytojams, kaip mes, iš gamtosaugos ir europinių direktyvų, sakyčiau, auga neadekvačiai.
Vanduo, kurį surenki ir išleidi į atvirus telkinius, upes, prieš išleidžiant turi būti išvalytas valyklose, reikia atskirti naftos, smėlio likučius, juos utilizuoti. Sąnaudos didėja ryškiai. O yra vienas segmentas vartotojų, kuriam teiki paslaugą ir jam nėra pareigos atsiskaityti“, – aiškino R. Šulkus.
Jo nuomone, jeigu už paslaugą nemoka ją gaunantys gyventojai, tuomet esą galėtų prisidėti savivaldybė visų kitų miestiečių mokesčiais. Kitaip problema nebus sprendžiama ir ilgainiui bus vis daugiau atvejų, kai gyventojai paviršinį vandenį nuleidžia į buitinių nuotekų tinklus ir juos užkemša, nes tam jie nepritaikyti.
„Kada liūtis, kai paviršinių vandenų nuotekos patenka į buitinių nuotekų tinklus ir persipila ten, kur žmonės gyvena žemesnėse vietose, pradeda veržtis per viršų ir net per tualetą“, – priminė direktorius.
Pasak jo, svarstytina, ar atskiro mokesčio už paviršiaus nuotekų tvarkymą nereikėtų mokėti ir daugiabučių gyventojams: „Taip galėtų būti kaip alternatyva“.
R. Šulkus priminė, kad dabar tik juridiniai asmenys moka 14 ct už kubinio metro paviršiaus nuotekų sutvarkymą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šio mokesčio dydį apskaičiuoja atsižvelgdama į iškritusių kritulių kiekį, verslo naudojamų patalpų ir žemės sklypo, kuriame jos yra, plotą.
„Kauno vandenys“ surenka apie 100 tūkst. eurų šio mokesčio iš maždaug 5 tūkst. vartotojų. Taigi kiekvienas sumoka vidutiniškai po 20 eurų per mėnesį.
Ministerija naujo mokesčio neplanuoja
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė priminė, kad paviršinių nuotekų tvarkymui finansavimo (nei ES, nei nacionalinėmis lėšomis) šiuo metu nėra.
Pasak jos, 2014–2020 m. laikotarpiu paviršinių nuotekų tvarkymui buvo skirta 99 mln. eurų miestams, kuriuose yra 20 tūkst. ir daugiau gyventojų. Darbai šiomis lėšomis buvo įgyvendinti 16-oje miestų.
„Ateityje ES finansavimo šiai paskirčiai nenusimato, todėl teks priimti ar surasti sprendimus savivaldybėse.
Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybėse, kuriose paviršinėms nuotekoms tvarkyti reikalinga infrastruktūra (ar bent didžioji jos dalis) nuosavybės teise priklauso paviršines nuotekas tvarkančioms įmonėms, finansavimo stygiumi pernelyg nesiskundžiama, nes šios infrastruktūros amortizaciniai kaštai ir investicijų grąža įtraukiama į tarifą ir įmonė gauna pakankamai lėšų“, – komentavo viceministrė.
Jos teigimu, problema atsiranda ten, kur savivaldybės siekdamos mažesnių tarifų šią infrastruktūrą ar didžiąją jos dalį laiko savo nuosavybėje.
„Taip dirbtinai sumažinamas paslaugos tarifas, kuris net nepadengia būtinųjų sąnaudų, nekalbant apie investicinius poreikius“, – aiškino R. Radavičienė. Anot jos, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, už paviršinių nuotekų, susidarančių ant valdomų teritorijų, tvarkymo paslaugą turi mokėti tik juridiniai asmenys, įmonės.
„Manome, kad savivaldybės taip pat patenka po šiuo reguliavimu ir turėtų mokėti už paviršinių nuotekų, susidarančių ant bendrųjų viešųjų teritorijų, sutvarkymą. Joks naujas „lietaus“ mokestis šiuo metu nesvarstomas“, – tikino viceministrė.
Bet kokiu atveju savivaldybės yra finansuojamos iš gyventojų ir įmonių sumokamų mokesčių. Jeigu jos nuspręs skirti daugiau pinigų paviršiaus nuotekų tvarkymui, tų mokesčių reikės sumokėti daugiau arba atsisakyti kažkokių kitų sričių finansavimo.
