Socialiniame tinkle „Facebook“ sukčiai bando apgauti žmones apsimesdami „Zara“ parduotuve. Sukurtame profilyje rašo, jog po prasto sezono dalina drabužius vos už kelis eurus. Kibernetinio saugumo ekspertas perspėja, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko.
„Facebook“ paskyroje „firminių drabužių pardavimas“ skelbiama, kad parduotuvė „Zara“ turėjo prastą sezoną, todėl sandėlyje susikaupė daug neišparduotų drabužių. Dėl tokios susiklosčiusios padėties parduotuvė parduoda drabužių dėžes už kelis eurus.
Po tokiais įrašais pilna lietuviškai rašytų komentarų su teigimu, kad jie gavo užsakytus drabužius. Taip pat daugelis komentarų yra su nuotraukomis. Iš pirmo žvilgsnio tokie dalykai žmogui gali sukelti pasitikėjimą.
Tačiau suabejoti komentarų tikrumu verčia tai, jog komentuojantys žmonės yra nelietuviai, o užsieniečiai. Be to, šis „Facebook“ profilis buvo sukurtas vos prieš dvi savaites, neturi mėlynos varnelės, todėl tai tik įrodo, kad jis nėra oficialus „Zara“ profilis.
„Apranga Group“ atstovas Tadas Marčiukaitis patvirtino, kad tai yra melagingo pobūdžio turinys.
Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis sako, jog svarbu įvertinti, kada buvo sukurtas „Facebook“ profilis ir atkreipti dėmesį į komentarų tikrumą. „Kai programišiai nuperka ir platina kenkėjiškas renkamas – sakyčiau pakankamai senas metodas.
Nuo virusuotų reklamų gali apsaugoti patikima antivirusinė programa. Jeigu tai nėra virusas – galima atpažinti iš reklamos turinio, puslapio į kurį mus, kaip vartotoją, nukreipia. Jeigu tai Facebook paskyra ar puslapis – dažniausiai akivaizdžiai matosi, kad paskyra yra naujai sukurta, kad komentarai netikri ir panašiai“, – aiškino L. Apynis.
Ekspertas pataria, kad svarbiausia naudoti patikimą antivirusinę programą, o pamačius reklamą neskubėti ir pasitelkus kritinį mąstymą patikrinti, ar internetinis puslapis arba paskyra yra tikri.
Kaip elgtis suvedus duomenis
L. Apynis pateikia sprendimus, ką daryti, jei žmogus patikėjo sukčių reklama ir suvedė savo duomenis. „Priklausomai kokius duomenis, jeigu buvo įvesti banko prisijungimo duomenys, kuo greičiau reiktų blokuoti savo banko kortelę ir kreiptis į banką.
Jeigu kiti duomenys, pvz.: telefono numeris, el. paštas ir panašiai, tokiu atveju reiktų būti budriems, nes vartotojai gali sulaukti sukčių skambučių, SMS žinučių ir suklastotų el. laiškų“, – įspėja ekspertas.
Jei žmogus patikėjęs reklama suvedė savo banko duomenis ir nuo jo nuskaitė pinigus, L. Apynis sako, kad yra šansų tuos pinigus susigrąžinti.
„Tokiu atveju reiktų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir po to į policiją. Jeigu greitai pastebima, galimybė atgauti pinigus žymiai didesnė, tačiau, jeigu vartotojai pastebi, kad pinigai dingo ir praėjo keletą valandų, ar kelios dienos tikimybė tikrai labai maža“, – situaciją komentavo L. Apynis.
