Lietuvoje kasmet vyksta senatvės ir kitų pensijų indeksavimas, dėl kurio valdžios atstovai dažnai giriasi, akcentuodami, kaip pensijos padidėjo. Tačiau atidžiau įvertinus situaciją, kyla pagrįstas klausimas: ar tikrai buvo išpildyti valdžios pažadai ir kur dingo žadėti 5 eurai kiekvienam pensininkui?
Ką žadėjo ir ką turime: neatitikimai pažaduose
Praėjusiais metais, kai buvo tvirtinamas „Sodros“ biudžetas ir susiję teisės aktai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažadėjo, kad 2024-aisiais vidutinė senatvės pensija turėtų siekti 605 eurus. Tačiau dabartiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad šis rodiklis tesiekia 598 eurus, o socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas neseniai patvirtino, jog šiais metais vidutinė pensija pasieks tik 600 eurų, tai yra, 5 eurais mažiau nei buvo planuota prieš metus.
Kur dingo tie 5 eurai?
Vidutinė pensija yra skaičiuojama pagal visų gyventojams išmokamų pensijų vidurkį. Tai reiškia, kad yra dvi galimybės: valdžia tiesiog pateikė klaidingus pažadus arba senjorai iš tiesų negavo vidutiniškai po 5 eurus per mėnesį, o tai sudaro 60 eurų per metus.
Ministerija pateikia paaiškinimus, bet ar jie įtikina?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad vidutinė pensija nesiekia žadėto dydžio. Anot ministerijos, 2024 m. biudžeto planuose buvo įtrauktas ne tik įprastas pensijų indeksavimas, bet ir negalių reforma, kurios dėka senatvės pensijos turėjo būti padidintos asmenims, kuriems buvo nustatyta sunki negalia.
Reformos esmė – suteikti galimybę prilyginti ar nustatyti negalią asmenims, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių. Tiems, kuriems pripažinta sunki negalia ir nustatytas 70–100 proc. dalyvumo praradimas, senatvės pensija padidėjo nuo 7 iki 50 proc. priklausomai nuo konkretaus negalios lygio.
Kreipėsi mažiau žmonių nei tikėtasi
Ministerijos duomenimis, pirmuosius reformos metus planuota, kad sunki negalia bus pripažinta ar prilyginta 43 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tačiau faktiniai duomenys rodo, kad dėl negalių nustatymo kreipėsi ženkliai mažiau žmonių, nei buvo tikėtasi. Iki metų pabaigos tokių asmenų gali būti apie 16 tūkst. vietoj planuotų 43 tūkst..
„Dėl mažesnio asmenų, kuriems nustatyta sunki negalia, skaičiaus, mažėja ir vidutinė pensija“, – aiškina ministerija. Tai reiškia, kad dėl šio neatitikimo tarp prognozuotų ir faktinių duomenų vidutinė pensija siekia mažiau nei buvo planuota.
Ar vidutinė pensija dar gali didėti?
Ministerija neatmeta galimybės, kad iki metų pabaigos vidutinė pensija gali dar kiek padidėti, priklausomai nuo to, kiek senjorų iki metų pabaigos kreipsis dėl negalios nustatymo. Valdžios atstovai ragina senjorus būti aktyvesnius ir kreiptis dėl didelių specialiųjų poreikių prilyginimo. Jei negalia dar nėra nustatyta, patariama konsultuotis su šeimos gydytojais, kad būtų atlikta reikiama sveikatos būklės patikra.
Ar tai tiesiog klaidingi pažadai, ar nepakankamas informavimas?
Kyla klausimas, ar valdžia iš tiesų apgavo pensininkus, nes nesugebėjo įgyvendinti savo pažadų, ar tai buvo tiesiog nepakankamas informacijos sklaidos problema, nes senjorai nesikreipė dėl negalios nustatymo, kas būtų padidinę jų pensijas.
Nepaisant to, ši situacija rodo, kad valstybės institucijos turi aiškiau informuoti gyventojus apie jų teises ir galimybes, kad būtų išvengta tokių atvejų, kai pensijų augimas neįvyksta dėl biurokratinių ar informacijos trūkumo kliūčių. Senjorams svarbu žinoti apie galimybes gauti didesnes pensijas, ir čia valdžios atsakomybė užtikrinti, kad jie turėtų visą reikalingą informaciją.
