Vasario 24-ąją Lietuvoje minima ypatinga data – šv. Motiejaus arba Vieversio diena. Ši diena nuo senų laikų siejama su pavasario atėjimu, gamtos atgimimu ir orų spėjimais. Lietuviai tikėjo, kad būtent šią dieną galima nuspėti, kada prasidės šiluma ir kokios bus artimiausios savaitės.
Apie tai, kokią reikšmę ši diena turėjo mūsų protėviams ir ką gamtos ženklai pasako apie šių metų pavasarį, tv3.lt portalui papasakojo etnologas Libertas Klimka.
Šv. Motiejaus dienos prasmė
Pasak L. Klimkos, šv. Motiejaus diena kaimo žmonėms buvo svarbi, nes žymėjo darbų pokyčius. Senovėje manyta, kad šią dieną baigiasi žiemos sąstingis, o žmonės pradeda ruoštis pavasario darbams.
„Ši diena buvo savotiška riba tarp žiemos ir pavasario. Kaime šiuo metu skatindavo tinginius kibti į darbus, nes atėjo metas ruoštis pavasario sezonui“, – pasakoja etnologas.
Motiejaus dieną moterys turėdavo pabaigti verpimo darbus, nes artėjo audimo metas. Tai atspindėjo ir senovinis posakis: „Skubėk verpti, nes atskris vieversys ir į kuodelį priterš.“ Be to, merginos atlikdavo grožio ritualus – veidą prausdavo švariu sniegu, tikėdamos, kad tai padės išlaikyti skaistą odą.
Vieversio diena – pavasario pranašas
Vasario 24-oji taip pat vadinama Vieversio diena. Žmonės tikėjo, kad pirmasis parskridęs vieversys gali išpranašauti, koks bus pavasaris ir vasara.
„Senovėje manyta, kad vieversys yra pavasario šauklys. Jei paukštis lizdą suka aukštose vietose, laukia lietinga vasara, o jei žemai – bus sausa ir karšta“, – pasakoja L. Klimka.
Etnologas primena ir senovinę sakmę apie vieversį. Pasakojama, kad sunkiai dirbęs artojas, pavargęs nuo kaitros, paėmė žemės grumstelį ir metė į dangų. Jis virto vieversiu, kuris savo čiulbėjimu pradėjo linksminti dirbančius žmones.
Pavasaris dar neskubės
Pasak L. Klimkos, šiemet vieversiai Lietuvoje buvo pastebėti anksčiau nei įprasta – dar prieš dvi savaites. Tai gali reikšti, kad pavasaris bus ilgas ir permainingas.
„Jei vieversys parskrenda per anksti, jam dar teks „atgulėti“, o tai reiškia, kad šilumos greitai nesulauksime. Balandis gali atnešti lietų, šlapdribą ir stiprius vėjus“, – aiškina etnologas.
Panašias prognozes leido nuspėti ir Pusiaužiemio diena, švenčiama sausio 25-ąją. Tuomet buvo sakoma, kad meška pabunda ir apsiverčia ant kito šono – tai reiškia, kad žiema dar tęsis.
Nepaisant to, gamta jau rodo pirmuosius pavasario ženklus: pražydo žalčialunkiai, sugrįžo gervės, o gluosnių ir karklų spalva keičiasi. Vis dėlto, pasak etnologo, šiemet pavasaris bus ilgas ir lėtas.
„Apie kovą sakydavo – dieną tęžta, o naktį braška. Tai labai būdinga mūsų kraštui: dienomis tirpstantis sniegas ir varvekliai vėl sušąla naktimis. Bet kokiu atveju, pavasaris ateis, tik teks dar truputį palaukti“, – sako L. Klimka.
