Gaila, kad „artimos sielos” sąvoką daugelis suvokia kaip nuvalkiotą etiketę, juk sielų artumas – tai teigiamas žmonių tarpusavio ryšio ir laimės simbolis.
Šios sąvokos pagrindas randamas dar Platono „Simpoziume“, kur Aristofanas teigia, kad žmogus – tai būtybė, turinti aštuonias galūnes ir dvi galvas. Tarytum dievai padalino žmogų į dvi dalis, norėdami jį susilpninti (priežastis, dėl kurios jis jaučiasi nepilnavertis). Teoriškai, kiekvienas gali rasti savo artimą sielą ir tada, abu žmonės pasijaus 100 procentų užbaigtais.
Štai čia ir reikėtų pasakyti apie nematomą, nenutrūkstamu laikomą siūlą, jungiantį dvi artimas sielas. Senovės legendoje pasakojama, kad dievai užrišo šį siūlą aplink žmonių kulkšnis ir šis siūlas buvo raudonos spalvos, kaip aistra ir meilė.
Teigiamas sielų artumo ir jungiančiųjų ryšių simbolizmas yra akivaizdus; šie ryšiai, mazgai ir pančiai niekada nenutrūksta, tad, artimoms sieloms susijungus, kaip joms ir yra lemta, nelieka nieko neįmanomo. Kitaip tariant, viskas įmanoma – ir taškas.
Laimei, ne visi „artimos sielos“ sąvoką laiko nuvalkiota ir daugelis žymių žmonių noriai palaiko šios sąvokos reikšmę. Štai ką kalbą dailininkė Džuli Dilon:
„Mūsų visata suteikia kiekvienai sielai antrininką – mūsų pačių atspindį – artimą sielą. Ir kur jos bebūtų, kaip toli viena nuo kitos beklaidžiotų – net ir skirtingose visatose – jos visada ras viena kitą. Tai yra likimas; tai yra meilė.“
O štai žinomas mistikas Edgaras Keisis teigė:
„Sielos artumas – tai nuolatinis ryšys su kitu žmogumi, kurį gyvenimo eigoje skirtingais laikotarpiais ir skirtingose vietose jaučia siela. Kitas žmogus dvasiškai traukia mus ne todėl, kad jis mus unikaliu būdu papildo, bet todėl, kad šalia šio žmogaus jaučiame postūmį siekti pilnatvės savyje“.
Labai įdomus Lindos Bredi požiūris:
„Mes atpažįstame artimą sielą iš aukščiausio lygio komforto ir saugumo, kurį jaučiame šalia šio žmogaus. Tai nereiškia, kad nekyla jokių klausimų, nereikalaujančių atsakymų. Greičiau tai reiškia, kad mes intuityviai jaučiame: su šiuo žmogumi mes galėsime išspręsti visus klausimus, neprarasdami pagarbos ir meilės“.
Ir pabaigai, rašytoja Elžbieta Gilbert teigia:
„Žmonės mano, kad artima siela – tai žmogus, kuris idealiai tau tinka, ir visi to trokšta. Tačiau tikroji artima siela – tai veidrodis, tai žmogus, kuris parodo tau viską, kas trukdo tau tobulėti, žmogus, kuris atkreipia tavo dėmesį į tave patį, padėdamas pakeisti tavo gyvenimą“.
