Bent kartą gyvenime lengvesnę ar stipresnę panikos ataką patiria daugelis. Neretai ji užklumpa be jokios priežasties. Neilgai trunkančią būseną žmonės vadina siaubo minutėmis ir savo jauseną apibūdina taip: „Aš mirštu, man greičiausiai infarktas, jaučiu, kad išeisiu iš proto.“ LRT.lt teiraujasi gydytojo psichiatro, kaip atpažinti, o svarbiausia – ką daryti ištikus panikos atakai.
Panikos atakos metu išsiskiria labai daug adrenalino
„Didelė baimė mirti yra, bet realaus pavojaus nėra“, – panikos atakos esmę apibūdino Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Viktoras Valantiejus.
Jis sako, kad panikos ataka nėra reta organizmo reakcija. Bent kartą gyvenime lengvesnę ar stipresnę panikos ataką patiria daugelis.
„Tai staigi organizmo reakcija, dažniausiai – be jokios priežasties. Panikos ataka gali įvykti bet kur ir bet kuriuo metu.
Kartais ataką gali išprovokuoti didelis stresas, perdegimas, ilgalaikis nuovargis, miego trūkumas, fobija, nerimo sutrikimas, tačiau neretai ji pasireiškia be jokios priežasties.
Tai tiesiog stipri fiziologinė reakcija, išsiskiria didelis adrenalino, dopamino kiekis“, – sako psichiatras, jis pabrėžia, kad panikos ataka gali pasireikšti jokių psichikos problemų neturinčiam žmogui.
Žmonės kviečia greitąją
Pasak gydytojo, panikos ataka pirmiausia pasireiškia didele mirties baime.
„Žmogui realiai atrodo, kad jis miršta, praranda kontrolę. Atrodo, aš tuoj nualpsiu, man greičiausiai infarktas, jaučiu, kad išeisiu iš proto, nejaučiu kūno ir aplinkos, man sunku įkvėpti oro.
Dažniausiai panikos atakuojami žmonės kviečia skubiąją pagalbą, patys vyksta į ligoninę. Tiek stipri ir reali būna mirties, infarkto baimė.
Ir tai nėra vaikų žaidimai, ar apsimetinėjimas, kaip gali pasirodyti nepatyrusiems panikos atakos“, – pagrindinius panikos atakos simptomus vardija gydytojas.
Jis išskiria fizinius atakos simptomus.
„Bene ryškiausias simptomas – sunkumas kvėpuoti. Žmogus sako: „Aš tikriausiai numirsiu, uždusiu.“ Dažnai pasitaiko ir padažnėjęs širdies plakimas, stiprus pykinimas, svaigulys, gausus prakaitavimas arba atvirkščiai – drebulys.
Stipresnės atakos metu žmogus gali jausti skausmą krūtinėje“, – vardija psichiatras.
Kaip žmogus gali sau padėti ištikus panikos atakai?
„Visų pirma, reikia žinoti, kad panikos ataka trunka neilgai, vidutiniškai 5 minutes, daugiausia – 10.
Reikia nurimti ir giliai, lėtai kvėpuoti. Kvėpavimas bene veiksmingiausias būdas išgyventi panikos ataką. Reikėtų dar pasakyti sau: „Tai netrukus praeis.“
Ištikus panikos atakai geriausia likti ten, kur esi. Nebent vairuojate automobilį, tada reikėtų sustoti saugioje vietoje. Jeigu stovite – atsisėskite, į ką nors įsitverkite, lėtai išgerkite vandens ir kvėpuokite, kvėpuokite lėtai ir giliai.
Jeigu aplinkui yra artimų žmonių, reikėtų pasakyti, kaip jaučiatės. Jeigu žinote, kad jums panikos ataka, neslėpkite“, – pataria gydytojas.
V. Valantiejus sako, kad panikos ataka gali nutikti tik kartą gyvenime, tačiau gali ir kartotis. Beje, ši būsena gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Gal kiek dažniau jauniems žmonėms.
„Po pirmo stipraus priepuolio žmonės sunerimsta. Dažniausiai jie pasitikrina širdį. To gali ir pakakti.
Tačiau žmonėms, kuriems kartojasi panikos atakos, pavyzdžiui jos kankina ne vieną mėnesį, reikėtų pasikonsultuoti su psichiatru. Gali būti, kad teks vartoti medikamentus, lankyti psichoterapiją“, – pataria gydytojas.
