Vis daugiau vairuotojų Lietuvoje tampa sukčiavimo aukomis, kai „pakišinėtojai“ tyčia sukelia eismo įvykius tam, kad pasipelnytų iš draudimo išmokų. Draudikai įspėja, kad naivus pasitikėjimas „pernelyg draugiškais“ vairuotojais gali kainuoti labai brangiai.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, kiekvienas transporto priemonės savininkas privalo apdrausti savo automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris garantuoja, kad avarijos metu padarytą žalą padengs draudimo bendrovė. Tačiau ne visi vairuotojai laikosi šių taisyklių sąžiningai. Draudikai atskleidžia, kad sukčiai vis dažniau bando apgauti sistemą, sukeldami avarijas ar klastodami įvykių aplinkybes, kad gautų nelegalią draudimo išmoką.Sukčiavimo apimtys didėja
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas Saulius Abraškevičius teigia, kad pernai Lietuvoje užregistruota 1,4 tūkst. bandymų sukčiauti, o bendra sukčiavimo suma siekė net 3,5 mln. eurų. „Pakišinėtojai“ – tai vairuotojai, tyčia sukeliantys eismo įvykį, dažnai naudojasi kitų vairuotojų neatsargumu, ypač kai jie yra pernelyg paslaugūs. Toks elgesys gali baigtis finansiniais nuostoliais ir netgi sugadinti kitų vairuotojų draudimo istoriją.
„Sukčiai dažnai veikia grupėmis, su artimaisiais arba draugais, kurie jau turi patirties tokiuose apgavystėse“, – pasakojo S. Abraškevičius. Tai patvirtina ir kitos draudimo bendrovės, pavyzdžiui, „Gjensidige“ ir „Ergo“, kurios fiksuoja inscenizuotus eismo įvykius, nelegaliai padidintas žalas bei klastojamus įvykių laikus.
Ką daro sukčiai?
Draudimo bendrovės atstovai įvardija dažniausias sukčiavimo schemas. Dažniausiai susiduriama su eismo įvykių imitacijomis ir nesusijusių apgadinimų deklaravimu, kuomet sukčiai prašo draudimo išmokų už žalas, kurios neegzistuoja arba jau buvo apmokėtos kito draudimo atveju. „If“ draudimo bendrovės atstovė Guoda Jasaitė teigia, kad taip pat dažnai klastojama įvykio laiką arba bandoma padidinti nuostolius, pavyzdžiui, prašant išmokos už jau sugadintą kompiuterį ar kitus daiktus.
Pavojingi keliai ir gudrybės
Sukčiai dažnai pasinaudoja neatsargiais vairuotojais, kurie per daug pasitiki kitais eismo dalyviais. Populiarios sukčiavimo vietos – sankryžos, parkavimo aikštelės prie prekybos centrų ir užmiesčio keliai, kur dažnai galima sukurti situacijas, kai vairuotojai priversti staigiai stabdyti ir taip atsitrenkti į sukčiaus automobilį.
„Dažnai sukčiai dirba komandomis, kur vienas automobilis blokuoja kelią, o kitas iššoka prieš jį ir priverčia auką sustoti. Tada auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą ir lieka kaltas“, – aiškina S. Abraškevičius.
Įrodymai ir budrumas – būtini
Draudikai ragina vairuotojus būti budriems ir nepasitikėti aklai kitais eismo dalyviais. Jeigu įvykis visgi įvyko, svarbu užfiksuoti visus įrodymus – fotografuoti automobilio apgadinimus, kelio ženklus ir kitus svarbius įvykio detales. Jeigu kyla įtarimų dėl sukčiavimo, nedvejokite ir nedelsdami kreipkitės į policiją. Pasak S. Abraškevičiaus, svarbu išlaikyti šaltą protą ir, jei pasiūloma susitarti be dokumentų pildymo ar atsiskaityti grynaisiais, nedelsiant pranešti teisėsaugai.
Baudos už neapdraustą automobilį
Draudimo biuras primena, kad neapdraudus automobilio vairuotojui gresia baudos nuo 50 iki 100 eurų, o už draudimo nesudarymą atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 240 eurų. „Regitra“ informuoja, kad Lietuvoje yra įregistruota daugiau nei 2,33 mln. transporto priemonių, iš kurių 1,81 mln. yra apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Būkite atsargūs ir išvengsite sukčiavimo kelionėse!
