Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Dalį atlyginimo jiems tenka skirti kaupimui, tad kyla klausimas, ar tai gali pabloginti skolinimosi sąlygas?
LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ vilnietis Rytis uždavė klausimą, ar dalyvavimas pensijų kaupime gali sumažinti maksimalią būsto paskolos sumą.
Jis pateikė ir pavyzdį: dėl to, jog dalyvauja II pakopos pensijų kaupime, jam pasiūlyta maksimali būsto paskolos suma sumažėjo 60–70 tūkst. eurų.
„Norėčiau atkreipti Lietuvos banko dėmesį į paskolų problematiką, susijusią su II pakopa. Aš pats esu pakankamai jaunas – 40 metų, gaunu pakankamai dideles pajamas. Turiu problemą, kad, įsitraukus į antros pakopos pensijų sistemą, bankų paskolos yra reikšmingai apribojamos. Pavyzdžiui, aš pats dalyvaudamas pensijų kaupime galiu pasiskolinti 60–70 tūkst. eurų mažiau negu II pakopos kaupime nedalyvaudamas“, – sako vilnietis Rytis.
Dalyvaudamas pensijų kaupime galiu pasiskolinti 60–70 tūkst. eurų mažiau negu II pakopos kaupime nedalyvaudamas.
Rytis
Jis svarsto, ar įmokos, sumokėtos kaupimui, negalėtų būti užskaitomos kaip pajamos, vertinant maksimalią skolinimosi sumą.
„Gal čia net pasiūlymas būtų peržiūrėti atsakingo skolinimosi nuostatus bankams, kad įmokos, mokamos kaupimo bendrovėms, būtų įtrauktos į žmogaus pajamas. Nes realiai tai vis tiek yra žmogaus pajamos, tik jos yra atidėtos iki pensinio amžiaus. Tai demotyvuoja jaunus žmones. Jie nori kaupti, bet taip pat nori investuoti ir įsigyti butą dabar, o ne laukti 10 metų, kol jis pabrangs. Kaupdamas jis nenori būti apribotas“, – LRT RADIJUI sakė Rytis.
Jie nori kaupti, bet taip pat nori investuoti ir įsigyti butą dabar, o ne laukti 10 metų, kol jis pabrangs.
Rytis
LRT.lt kreipėsi į Lietuvos banką ir paklausė, ar Ryčio įvardytas scenarijus yra galimas. Lietuvos bankas pažymėjo, kad toks atvejis įmanomas tik tuo atveju, kai kalbama apie reikšmingai didesnes nei vidutines pajamas ir itin didelę paskolą.
„O tokios paskolos yra išduodamos itin retai“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.
Kaip mažėja maksimali paskolos suma?
LRT.lt pabandė apskaičiuoti, kiek turėtų uždirbti žmogus, kad jam išduodama maksimali paskolos suma sumažėtų 60–70 tūkst. eurų.
Žmogus pensijų kaupimui II pakopoje skiria 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio popieriuje. Vadinasi, jeigu jo mėnesio pajamos popieriuje būtų apie 30 tūkst. eurų, kiekvieną mėnesį pensijų kaupimui nuo jo atlyginimo būtų atskaičiuojami 900 eurų.
Jei asmuo nekauptų pensijai, maksimali jam leidžiama pasiskolinti suma siektų apie 1,352 mln. eurų. Jei kauptų – 1,285 mln. eurų. Vadinasi, toks žmogus dėl kaupimo pensijoje galėtų pasiskolinti apie 67 tūkst. eurų mažiau.
Taip yra todėl, kad išduodamos paskolos turi atitikti Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Juose nurodoma, kad mėnesinė įmoka bankui negali viršyti 40 proc. asmens grynųjų mėnesio pajamų.
„ASN reikalauja atsižvelgti į mėnesines pajamas, gaunamas po mokesčių ir kitokių išskaitų, t. y. tinkamas faktiškai disponuoti, kadangi pradėti grąžinti paskolą reikės iš karto ir reguliariomis įmokomis“, – pažymi Lietuvos bankų asociacija.
Tiesa, aptartame pavyzdyje minimą atlyginimą, tikėtina, gauna tik nedidelė žmonių grupė. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje didesnį nei 10 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą gauna šiek tiek daugiau nei 7 tūkst. asmenų.
Tad įdomu, kiek mažesnė maksimali paskolos suma galėtų būti vidutines pajamas šalyje gaunančiam žmogui? Skaičiuokime, kad vidutinis atlyginimas Vilniuje siekia 2 454 eurus popieriuje arba 1 500 eurų į rankas. Toks asmuo pensijų kaupimui kas mėnesį skirs 73,6 euro.
Jeigu nekauptų II pakopoje, maksimali suma, kurią galėtų pasiskolinti žmogus, siektų apie 111,7 tūkst. eurų. Jeigu kauptų – apie 94,6 tūkst. eurų.
Tam tikrais atvejais taikomos išimtys
Visgi Lietuvos bankas pažymi, kad bankai ne visada privalo paklusti taisyklei, jog mėnesinė kliento įmoką neviršytų 40 proc. jo pajamų.
Atsakingojo skolinimo nuostatai numato išimtį, leidžiančią kredito davėjams iki 5 proc. per metus išduodamų būsto paskolų suteikti su aukštesniu nei 40 proc. įmokų ir pajamų santykiu.
Atsakingojo skolinimo nuostatai numato išimtį, leidžiančią kredito davėjams iki 5 proc. per metus išduodamų būsto paskolų suteikti su aukštesniu nei 40 proc., bet neviršijančiu 60 proc. įmokų ir pajamų santykiu.
„Kredito įstaigai nusprendus leisti vartotojui skirti didesnę dalį savo mėnesio pajamų (ne daugiau kaip 60 proc.) paskolos įmokoms, vartotojui prieinama maksimali būsto paskolos suma gali reikšmingai padidėti“, – aiškina Lietuvos bankas.
Visgi tokiu atveju paskolos gavėjas turi įrodyti, kad galės tinkamai vykdyti visus turimus įsipareigojimus ir kad sumokėjus įmokas likusi pajamų dalis bus pakankama būtinosioms jo namų ūkio pragyvenimo išlaidoms padengti.
