Kaip elgtis su tėvais , kad senatvėje jų neapleistų nuosavi vaikai. Juk kiekvienos šeimos istorija yra unikali ir vis dar nėra vieno auklėjimo metodo.
Kai mūsų vaikai maži, dažnai negalime būti vieni. Jie nuolat reikalauja mūsų dėmesio ir buvimo. Sunku rūpintis savo reikalais, kai vaikas seka tave ir užduoda tūkstantį klausimų per minutę. Vieni tėvai tai nubraukia, kiti stengiasi rasti atsakymą į kiekvieną klausimą. Šiuolaikiniai tėvai telefoną ar planšetinį kompiuterį stumia vaikui į rankas nuo pat kūdikystės. Tokiu būdu jie izoliuojasi nuo vaiko. Vyresnės kartos taip pat negali pasigirti nuolatiniu tėvų buvimu šalia. Mūsų mamos ir tėvai dirbo, dažnai pamainomis gamyklose ir fiziškai negalėjo būti šalia.
Kaip elgtis su tėvais, kad senatvėje nebūtų vieniši
Gatvėje ar kitose viešose vietose dažnai galima sutikti vienišų senukų. Jie priversti gyventi vieni. Tuo pačiu metu vaikai ir anūkai gali gyventi labai arti. Ir labai retai skambina ar aplanko savo pagyvenusius tėvus. Tad kokia yra priežastis, kad kartą tokie reikalingi tėvai tampa visiškai nereikalingi? Galime tik spėlioti, kokia pagrindinė šio požiūrio pasikeitimo priežastis. Žinoma, labai dažnai tam tikrą vaidmenį atlieka auklėjimas šeimoje, tradicijos ir principai, kurie egzistavo konkrečioje šeimoje.
Juk visai nebūtina, kad vaikai nustotų mylėti savo tėvus. Gyvenimo situacijų ciklas atstumia žmones, kurie kažkada buvo brangiausi ir reikalingiausi vienas nuo kito. Siekdami geresnio gyvenimo lygio, mes visi pamirštame paprastus ir vertingus dalykus. Jaunuoliai nuo 20 iki 40 metų nori pagauti viską, kas vertingiausia gyvenime. Būtent šiuo laikotarpiu atrodo, kad gyvenimas per trumpas, kad jį švaistytųsi. Niekas negalvoja ir nenori galvoti apie paskutinį savo gyvenimo etapą.
Labai dažnai iš jaunų tėvų galima išgirsti frazę, kad seneliai trukdo jų auklėjimo metodams. Bet jie nebėra madingi ar aktualūs. Ir tik laikui bėgant suprantame, kad mamos gyvenimo išmintis gali būti labai naudinga net ir šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau šis suvokimas ateina daug vėliau, kai, įgijęs savo patirties kūgius, grįžtama prie kartų patirties. Todėl labai dažnai tėvai pasirenka nesikišimo į savo suaugusių vaikų gyvenimą poziciją. Jie nori būti vieni ir mano, kad jie trikdo jaunąją kartą.
Įvairių pasaulio tautų šeimos tradicijos ir požiūris į tėvus
Europoje ir Amerikoje pagyvenę tėvai siunčiami į slaugos namus. Ten jie gauna tinkamą priežiūrą, bendravimą ir pramogas. O Azijos šalyse pagyvenę tėvai atlieka tarnų vaidmenį ir net negali sėsti prie pietų stalo su vaikais ir anūkais. Kiekviena šalis ir tautybė turi savo tradicijas ir taisykles. Tarp slavų tautų šeimos galva visada buvo laikoma vyriausiu šeimos nariu. Žmonės klausėsi jo patarimų ir konsultavosi priimdami svarbius sprendimus.
Kaip sako populiari išmintis: „Kad senatvėje nesušaltų nuo šalnų. Jums nereikia kvėpuoti šaltu oru savo vaikams. Labai dažnai vaikui tereikia išgirsti, kad jis yra vertinamas, vertinamas ir mylimas. Ir tada suaugęs vaikas nebepaliks mamos ar tėčio gyventi vienas . Net pačiais sunkiausiais ir įtempčiausiais laikais per dieną reikia rasti bent pusvalandį tiesiog pabūti su vaiku, jo išklausyti ir palaikyti. Ir kiekvieną dieną skambinkite tėvams, kad išgirstumėte jų balsą.
Kaip manote, kaip reikėtų elgtis su tėvais ir juos prižiūrėti senatvėje? Savo nuomonę parašykite komentaruose. Pasidalinkite savo patirtimi auginant vaikus.
