Dar prieš 18 metų pirmą kartą krepšinio varžybose susikirto Kšištofo Lavrinovičiaus (44 m.) ir tituluotos gražuolės Tatjanos Lavrinovič (39 m.) keliai. Per visus metus keitėsi poros karjeros, pagausėjo jų šeima, o per visus pokyčius pora perėjo susikibusi už rankų.
„Tie 18 metų prabėgo kaip dvi dienos (šypsosi). Iš pradžių buvome dviese, dabar esame šešiese. Daugybė dalykų pasikeitė, bet labai džiugu, kad esame dar kartu, kad žmona kenčia dar mane, – šypteli jis. – Per gyvenimą einame kartu – kartu džiaugiamės, liūdime, šypsomės, verkiame. Viskas kaip turi būti.“
Pora susipažino krepšinio arenoje, kurioje apsilankė pati T. Lavrinovič. Praėjus pusantrų metų nuo pažinties jiedu nusprendė susituokti ir kurti bendrą gyvenimą.
„Kai susipažinome, ji mane sužavėjo gyvenimo vertybėmis, savo atsakingumu, neslėpsiu, ir grožiu. Viskas tarp mūsų sutapo, po poros mėnesių bendravimo supratau, kad ji yra mano žmogus, kad galėsime keliauti pakeliui.
Man buvo labai svarbu sutikti šeimos žmogų, kuriuo ji ir yra. Pati ji turi šiltą ir gerą šeimą, kas man yra labai svarbu“, – naujienų portalui tv3.lt neslėpė vyras.
„Apšlifavo“ vienas kitą
Sakoma, kad ilgą laiką kartu gyvenantys žmonės pradeda panašėti, savo trūkumus šlifuoti tarsi deimantų kraštus.
„Manau, kad daugelį žmonių savo gyvenimuose renkamės pagal mąstymą. Daug dalykų esu išmokęs iš jos, kai ką ji paima iš manęs, ir taip mes tampame panašesni“, – sakė jis.
„Daugiausia iš žmonos išmokau atsakomybės. Prieš susipažįstant su ja buvau vėjavaikis, galvoje skraidė vėjai, apie rytojų negalvodavau. Jei ištikdavo problema, ją nustumdavau į šoną, galvodavau, kad tas dalykas išsispręs rytoj“, – teigė Kšištofas.
Namų be dūmų, kaip sakoma, niekada nebūna. Ir Lavrinovičių šeimoje kartais pasitaiko konfliktų, ginčų, bet, kaip teigia Kšištofas, jų dabar nedaug likę.
„Visko būna ir pas mus. Kai buvome jauni – karštakošiai, aistringi, emocingi – ginčų buvo daug, dabar esame ramesni. Turime vaikų, tad jei būna koks nors nesutarimas, stengiamės prie jų nesiginčyti, nerėkauti.
Laikas prabėga, emocijos nuslūgsta, kartais net pamirštame tą problemą. Manau, kad vaikai mums net padeda kartu būti“, – dalijasi buvęs krepšininkas.
Stengiasi parodyti pavyzdį
Pats K. Lavrinovičius atviras – savo santykiais su žmona vaikams stengiasi parodyti kuo geresnį pavyzdį.
„Žodžiais galima kalbėti daug, bet noriu būti pavyzdžiu savo vaikams ir elgesiu. Mano manymu, pagrindinis pavyzdys vaikams turėtų būti jo tėvų elgesys“, – šypteli jis.
Pastaraisiais metais, kuomet skyrybų daugiau, nei santuokų, 18 metų kartu tampa tikru laimingos santuokos pavyzdžiu. Tad kokia ta laimės „paslaptis“?
„Nėra jokios paslapties. Svarbiausia yra kantrybė, atsakomybės jausmas, bendros vertybės. Man šeima kaip vertybė yra labai svarbi. Nuo pat vaikystės svajojau turėti didelę šeimą, norėjau, kad mano vaikai turėtų abu tėvus.
Visada stengiuosi – kai kur reikia nusileisti, pakentėti, patylėti. Jei nori turėti šeimą, svarbiausia, kad abudu to norėtų. Jei norės tik vienas, tikrai niekas nesigaus“, – teigė pašnekovas.
4 vaikus auginanti pora namuose ne tik pasiskirsto darbus, bet ir stengiasi visada padėti vienas kitam:
„Be abejo, namuose darbus visada pasiskirstome. Jei matau, kad Tatjana neturi laiko, aš ir virtuvėje pats galiu ką nors pagaminti, ir indus išplauti. Jei reikia vaikams padėti su namų darbais – pasiskirstydami einame jiems padėti. Nesvarbu, kokie tai darbai. Stengiamės vienas kitam betarpiškai padėti.“
O ar Lavrinovičiai savo vaikams – griežti tėvai? „Mažesniems daugiau leidžiame. Paaugusiems vaikams, kartais pagalvoju, būname ir per griežti, nemažai iš jų reikalaujame. Stengiamės, kad vaikai turėtų viską, bet jų tikrai nelepiname. Kažkas yra pasakęs: iki 7 metų vaiką reikia mylėti, nuo 7-14 – auklėti, o nuo 15 metų reikia su juo draugauti. To stengiamės ir laikytis“, –
