Grybavimas Lietuvoje – tai ne tik tradicinis laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir puiki proga pabėgti nuo kasdienybės, pasinerti į gamtos ramybę. Kol dar galima rasti grybų miškuose, lietuviai masiškai traukia rinkti rudens gėrybių ir dažnai grįžta su pilnomis pintinėmis.
Keletas grybautojų naujienų portalui pasakojo, kur jie dažniausiai renka grybus ir pasidalino savo laimikių nuotraukomis.
Panevėžio rajone, Žaliojoje girioje, pasivaikščioti išėjusi Rima Kairienė namo grįžo su pilna pintine baravykų, raudonikių ir net keletu voveraičių. Tuo tarpu Lina Šaltienė grybavo netoli Subačiaus, taip pat Panevėžio rajone. Nors pati grybų beveik nevalgo, ji prisipažino, kad grybauti galėtų kasdien, jei tik būtų galimybė, nes šią veiklą vadina „grybalige“.
Elena Gumbienė savo laimikiu džiaugėsi Kauno rajone, Vaišvydavos miestelyje. Ji teigė, kad grybus rinkti galėtų kiekvieną dieną ir kad miške dar gausu nepaliestų grybų.
Nepamirškite grybų nuovalų
Grįžę iš miško dažnai grybų liekanas tiesiog išmetame. Tačiau gamtininkas Almantas Kulbis pataria jų neišmesti – grybų nuovalas verta išbarstyti sode, nes yra tikimybė, kad po kurio laiko ten išdygs nauji grybai.
„Grybautojams iš miško dažnai lieka nuovalų, kurias išbarsčius prie namų, yra šansų, kad grybai pradės augti visai šalia,“ – sako A. Kulbis, pridėdamas, kad šis procesas nėra paprastas, nes reikalingos specifinės sąlygos.
Dauguma grybų augimui būtini medžiai, nes jie su jais sudaro mikorizę – tamprų ryšį tarp grybo ir medžio šaknų. Pavyzdžiui, ąžuolas sudaro mikorizę su apie 400 grybų rūšių, o po juo auga daugybė grybų. Beržas ir juodalksnis taip pat turi ryšį su grybais, tačiau jų įvairovė po šiais medžiais mažesnė.
Atsargiai su kai kuriais grybais
Gamtininkas perspėja, kad ne visi grybai yra naudingi sode. Kai kurie, kaip kelmučiai, gali pakenkti medžiams ir tapti parazitais, todėl prieš barstant nuovalas svarbu suprasti, kokie grybai auga jūsų aplinkoje.
„Nors išbarstyti grybų liekanas gali būti sėkminga strategija, nereikėtų tikėtis greitų rezultatų – reikia kantrybės ir tinkamų sąlygų,“ – pabrėžia A. Kulbis.
