Mėgstantys paįvairinti maisto racioną šviežiomis daržovėmis jų jau gali įsigyti ne tik parduotuvėse, bet ir turgavietėse – prekystalius pamažu papildo ne tik iš kaimyninių šalių atvežti, bet ir Lietuvoje užauginti žalumynai. Kai kurie teigia, jog šiemet daržovių kainos – netgi mažesnės. Tačiau susiduriama su kita problema – esą į turgavietes užsuka vis mažiau lankytojų.
Prekeiviai pasigenda vieno
Lietuviškų daržovių augintojai šiuo metu gali pasiūlyti salotų, svogūnų ar ridikėlių. Aiškėja, jog už 100 gramų salotų prašoma apie 0,8 euro, svogūnų – 0,8-1 euro, o ryšulėlis ridikų kainuoja apie eurą.
Tuo metu pardavinėjami agurkai ir pomidorai, kaip aiškėja paklausinėjus prekybininkų, atsivežti iš kaimyninės Lenkijos. Retas, kuris pardavinėja lietuviško derliaus daržoves. Šių kainos siekia maždaug 2,5 euro už kilogramą.
Nors daržovių – pilni stalai, turgaviečių prekeiviai čia pasigenda ko kito.
„Gausus derlius, juk reikia gyventi. Bet dabar žmonių nelabai daug – niekas nenori eiti į turgus. Aš nežinau, kodėl. Jaunimo beveik išvis nėra, vien tik vyresni. Pirmi metai taip. Visą dieną turgus beveik tuščias, tik šeštadienį ir sekmadienį daugiau“, – apie lankytojų trūkumą kalbėjo daržovių prekeivė.
Sode augintomis daržovėmis jau ne pirmus metus prekiaujanti moteris pastebi, jog šiemet kainos augo maždaug dešimtadaliu. Jai antrina ir kita prekeivė:
„Svogūnus auginu pati, o agurkai, pomidorai – iš Kėdainių rajono. Kainos anksčiau buvo mažesnės. Tikrai ne pigiau negu pernai. Labai priklauso, kokie orai buvo. O ir žmonių nėra, turbūt į parduotuves visi eina.“
Tiesa, ne visi prekybininkai sutinka, jog daržovių kainos kilo – štai lenkiškomis daržovėmis prekiaujanti Dalia sako, kad kainos keitėsi į mažąją pusę:
„Aš tik neseniai pradėjau prekiauti – nedirbau nuo rudens. Mano akimis žiūrint, šiemet pomidorai pigiau. Pernai kilogramo kaina buvo 3,5 euro, o dabar – 2,5 euro.
Agurkai tokiu laikotarpiu irgi atrodo gerokai pigesni. Neaišku, kaip toliau viskas keisis.“
Atsiranda tokių augintojų, kurie kainų ir visai nekėlė, nors pripažįsta, jog išlaidų susidarė kur kas daugiau.
„Šiuo metu reikia daugiau prižiūrėti, dengti agroplėvele, daugiau išlaidų susidaro. Bet kainos, lyginant su praėjusiais metais, kokios buvo, tokios ir lieka“, – tikino turgavietėje sutikta daržovių augintoja.
Daržovių kainos šiemet krito
Tuo metu Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sako, kad prekyboje jau galima rasti lietuviškų trumpavaisių agurkų, ridikėlių, įvairių rūšių pomidorų, salotų, o netrukus bus galima įsigyti ir pirmųjų lietuviškų bulvių ir ankstyvųjų kopūstų. Tiesa, neaišku, ar pastarųjų daržovių bus galima rasti ir turguose, tačiau prekybos tinkluose, anot P.Andriejavo, jų bus, nors pavasaris ir buvo itin permainingas.
„Pasitaikė momentų, kada buvo labai šilta, tada staigiai aštalo. Kas augina atvirame grunte – lauke – tikrai šalnos paveikė. Daržovės nesupranta, kas vyksta. Kas augina šiltnamiuose, žinoma, taip nepaveikė, jiems galbūt ir neblogai yra, nes buvo šilta, buvo ir šiek tiek saulės.
Sunku pasakyti, kaip atsilieps praūžusios liūtys ir kruša, bet tai tikrai nepadeda. O koks bus tas tikrasis poveikis, pasimatys truputėlį vėliau“, – teigė pašnekovas.
Aiškėja, jog kainos šį sezoną keitėsi vartotojų naudai. To priežastimi esą galima laikyti pastebimą vartojimo sumažėjimą.
„Vartojimas mažėja ne tik Lietuvoje – jis mažėja toje pačioje Lenkijoje, ypač pas mažuosius ūkininkus, kurie neparduoda į prekybos tinklus, labiau prekiauja turguose. Jie tiesiog neturi, kur parduoti, ir kas gaunasi – jie mažina kainas, galvodami, kad taip daugiau parduos.
Jei pas kaimynus kaina ženkliai krenta, automatiškai krenta ir pas mus. Nepardavė pas kaimynus, atvažiavo prekiauti pas mus už žymiai mažesnę kainą, tuomet ta bendra daržovių kaina ir krenta“, – pastebėjo P.Andriejavas.
Analizuojant vangesnį žmonių poreikį lankytis turgavietėse, svarstoma, jog tam įtakos turi keli aspektai.
„Tas gyvenimo tempas skatina žmones apsipirkinėti vienoje vietoje. Jaunimas tikrai mažiau eina į turgavietes, važiuoja į prekybos tinklus, kur vienoje vietoje gali nusipirkti ne tik maisto produktų ir daržovių, bet ir buities reikmių.
Bet iš esmės tai yra ir bendras vartojimo sumažėjimas. Žmonės mažiau perka negu pernai ar užpernai, labiau taupo. Ar infliacija, ar padidintos palūkanos, ar karo grėsmė, bet žmonės taupo. Taupo savo sveikatos sąskaita, nes daržovių valgyti reikia – jų niekuo nepakeisi, jos turi būti kasdieniame mūsų vartojime. Kartais žmonės taupo nesusimąstydami apie savo sveikatą“, – masinį reiškinį apžvelgė pašnekovas.
