Gyventojai piktinasi, kad negali laisvai naudotis savo turtu. Anot jų, kiekvieną žingsnį seka bankai, o už didesnę sumą, atsiradusią jūsų naudojamoje sąskaitoje, bankai liepia pasiaiškinti. Be to, jeigu nepateiksite tvarių argumentų, jūsų sąskaita gali būti netgi užblokuota. Tačiau bankai tikina, kad laikosi įstatymų, kurie įpareigoja tikrinti klientų sandorius.
„Netrukus su vyru išeisime į pensiją. Visą gyvenimą taupėme ir nusprendėme sukauptus pinigus investuoti į nekilnojamą turtą, t. y. įsigyti Vilniuje butą. Tokiu būdu ketiname užsitikrinti orias pajamas senatvėje.
Kadangi paskolos nereikėjo imti, manėme, kad buto įsigijimas bus greitas ir paprastas. Tačiau taip buvo tik pačioje pradžioje. Paieškos neužtruko, greitai radome tinkamą butą, pervedėme pardavėjui iš karto visą sumą – daugiau kaip 100 tūkst. eurų – ir tada viskas prasidėjo“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, SEB bankas įšaldė pinigus, kurie buvo pervedami į buto pardavėjo sąskaitą.
„Jie ėmė pardavėjo klausinėti, iš kur pinigai, vėliau jau klausė, iš kur butas. Nors butą pardavėjas buvo įsigijęs daugiau nei prieš 20 metų.
Mūsų nieko neklausinėjo, tačiau juk tai mūsų pinigai. O svarbiausia, kad negalėjome pasirašyti sutarties pas notarą, kol pinigai kybojo kažkur ore“, – piktinosi moteris.
Ji teigė bijojusi, kad sandoris taip ir neįvyks.
„Jau ruošėmės atšaukti vizitą pas notarą, kai po kelių dienų bankas pagaliau pervedė pinigus buto pardavėjui.
Niekada neteko susidurti su tokia situacija, kad reikėtų aiškintis bankui dėl savo pinigų ar turto. Tokie bankų veiksmai gaišina laiką. Bijojome, kad apskritai liksime be buto“, – skundėsi Rasa.
Kita portalo skaitytoja Ingrida susidūrė su beveik identiška situacija.
„Mama pardavė butą ir pinigus pervedė man, į „Luminor“ banko sąskaitą. Tačiau tuos pinigus bankas įšaldė ir liepė pasiaiškinti, iš kur juos gavau. Pasakiau, kad padovanojo mama, pardavusi butą. Tada vėl liepė aiškintis, iš kur tas butas ir pagrasino užblokuoti mano sąskaitą.
Tačiau juk nei aš, nei mama nieko blogo nepadarėme. Kodėl tenka aiškintis dėl savo turto ir pinigų“, – piktinosi moteris.
Ji tikino, kad bankai peržengia visas ribas.
„Kaip jie gali užblokuoti mano sąskaitą, iš ko tada gyvensiu? Negi neleis naudotis mano nuosavais pinigais“, – skundėsi moteris.
Bankai privalo stebėti, iš kur žmonės gauna pinigus?
Bankų atstovai naujienų portalui paaiškino, kodėl jie stebi savo klientų sandorius ir prašo nurodyti, iš kur gyventojai gauna pinigus.
Štai „Luminor“ atstovė tikino, kad bankas, vadovaudamasis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, taip pat užtikrindamas nacionalinių ir tarptautinių sankcijų laikymąsi, privalo pažinti savo klientą ir vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių, įskaitant ir sandorių, kurie buvo sudaryti šių santykių metu, stebėseną.
„Šio proceso metu bankas gali paprašyti papildomų dokumentų ar kitokios informacijos apie atliekamą sandorį. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, bei nepažeistų nacionalinių ir tarptautinių sankcijų.
Siekdami gerinti savo klientų patirtį dedame visas pastangas, kad klientai visuomet būtų informuoti apie mokėjimų vykdymą bei gautų grįžtamąjį ryšį iš banko“, – komentavo bankas.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daškevičienė irgi tikino, kad bankas vykdo įstatymus ir didelį dėmesį skiria principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimui.
„Įstatymas įpareigoja finansų įstaigas vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių stebėseną, suprasti jų vykdomus sandorius bei pasirinkti tinkamas priemones klientų lėšų bei turto šaltiniams nustatyti ir patikrinti.
Todėl, vykdydami nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, tam tikrais atvejais turime kreiptis į klientą ir prašyti pateikti papildomą informaciją. Poreikis klausti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas, įskaitant apie lėšų kilmę, gali kilti tiek klientui inicijuojant, tiek priimant mokėjimus“, – aiškino banko atstovė.
Anot jos, jei prireikia tikrinti lėšų kilmę, savo ruožtu bankas visas procedūras stengiasi atlikti kiek įmanoma greičiau.
„Šio proceso trukmė priklauso ir nuo to, kaip greitai gauname reikiamus dokumentus iš klientų“, – teigė I. Dauguvietytė-Daškevičienė.
Įpareigojo rūpintis klientais ir mažinti sukčiavimo atvejus
Portalas primena, kad pernai metų pabaigoje Lietuvos banko vadovai susitikime su Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariais aptarė bankų teikiamų paslaugų kokybę ir kovos su finansiniais sukčiais aktualijas.
„Siekiame, kad komerciniai bankai, kaip didžiausi finansinių paslaugų teikėjai, atlieptų vartotojų poreikius plačiau, ne tik tiek, kiek minimaliai numato įstatymai. Didėjant paslaugų skaitmenizacijai, keičiantis reikalavimams dėl grynųjų pinigų, būtina atitikti bankų klientų poreikius ir kurti jiems draugiškesnę aplinką.
Tai padėtų ir įgyvendinant pinigų plovimo prevenciją, ir kovoje su sukčiais. Akcentavome, kad klientai turi turėti galimybę gauti finansines paslaugas fiziniuose padaliniuose per protingą laiką“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad komerciniams bankams svarbu gerinti darbą su klientais įgyvendinant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimus – ne tik geriau pažinti savo klientus, bet ir tinkamai informuoti juos apie sustabdytus mokėjimus bei kitus klausimus.
Didėjant sukčiavimo apimčiai, sutarta bendradarbiauti stiprinant aktualių teisės aktų bazę, tobulinti operacijų stebėsenos ir autorizavimo priemones. Taip pat abi pusės sutarė toliau skirti pakankamai dėmesio kibernetinio atsparumo ir finansinio vartotojų raštingumo didinimui.
