Didžiausio šalyje mažmeninės prekybos tinklo parduotuvės iš prekybos turėjo išimti lenkišką kiaulieną, kurios mėginiuose buvo nustatyta pavojingų bakterijų.
Ketvirtadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) per pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą pranešė, kad tikrinant šviežią kiaulienos sprandinę be kaulo dviejuose iš penkių mėginių rasta salmonella bakterijų.
Tokių pačių pavojingų mikroorganizmų rasta ir šviežiuose vištienos ketvirčiuose iš Lenkijos.
Paprastai tokiais atvejais pavojingą vartoti mėsą reikia grąžinti pardavėjui, kuris privalo atiduoti sumokėtus pinigus, o nesaugius produktus tinkamai sunaikinti.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė tikino, kad nesaugios mėsos parduotuvėse nebėra.
„Jūsų minimas atvejis jau išspręstas – galimai nesaugią kiaulieną identifikavome mes patys tiekėjo iš Lenkijos produkcijoje. Spalio 22 d. atlikome savikontrolės tyrimą mėsoje, spalio 28 d. gavome tyrimų atsakymus, kad minimoje mėsoje buvo nustatyta salmonella bakterija.
Nurodyto galiojimo produktą iš karto išėmėme iš visų mūsų parduotuvių lentynų ir sunaikinome. Taip pat kaip visada tokiose situacijose iškabinome informacinius plakatus, kurie ragina pirkėjus grąžinti prekę. Ta pačią dieną informavome ir VMVT“, – paaiškino I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Ji tikino, kad maisto saugos ir kokybės užtikrinimas prekybos tinklui yra vienas svarbiausių veiklos prioritetų, todėl nuolatos vykdoma kokybės kontrolė.
„Nustatę, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų ar gavę informaciją iš gamintojų ar tiekėjų apie galimai nesaugias vartoti ar nekokybiškas prekes, nedelsdami reaguojame ir imamės visų reikiamų priemonių atvejui suvaldyti, bei informuoti klientus“, – nurodė „Maxima“ atstovė.
Nuolat raginame pirkėjus sekti informaciją parduotuvėse ir pastebėjus pranešimą apie nesaugią prekę, bei ją įsigijus kviečiame jos nevartoti, o su pirkimo kvitu ar kita prekės įsigijimo faktą patvirtinančia informacija kreiptis į mūsų parduotuvių administraciją, skambinti nemokama informacine linija ar rašyti el. paštu dėl pinigų grąžinimo, kurie visada grąžinami.
Galima susirgti salmonelioze
Salmonelių bakterijos sukelia salmoneliozę – ūmią infekcinė žarnyno ligą, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Salmoneliozė paplitusi visame pasaulyje. Sergama šia liga nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ar silpną imunitetą turintiems asmenims yra didelė rizika susirgti sunkesne ligos forma.
Lietuvoje 2021 m. buvo registruota 283 susirgimai salmonelioze, 2022 m. – 240, o 2023 m. – 346 atvejai. Fiksuojami ligos protrūkiai, kurie dažniausiai siejami su valgytu maistu.
Dėl palankių sąlygų bakterijoms daugintis, esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, jie dažniau registruojami vasarą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.
2022 m. Lietuvoje fiksuoti 8 salmoneliozės ligos protrūkiai, 2023 m. – 14 protrūkių.
Užkrečiamosios ligos sukėlėjas
Yra žinoma daugiau nei 2500 įvairių salmonelių rūšių, vadinamų serotipais.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis dažniausi nustatomi serotipai: S. Enteritidis (67,3 proc.), S. Typhimurium (13,1 proc.), S. Typhimurium monofazinė(4,3 proc.), S. Infantis (2,3 proc.) ir S. Derby (0,89 proc.).
Salmoneliozės serotipai išplinta iš virškinimo trakto ir kolonizuoja sistemines vietas. Pavyzdžiui, salmoneliozės serotipas S. Typhi sukelia žmogaus vidurių šiltinę, o serotipas S. Typhimurium turi platų šeimininkų spektrą ir sukelia įvairių gyvūnų ligas.
Jo padermės sukelia į vidurių šiltinę panašią ligą pelėms, o sveikiems suaugusiems žmonėms paprastai sukelia savaime praeinantį gastroenteritą.
Serotipas S. Enteritidis dažniausiai sukelia žmonių ligas ir siejamas su kiaušinių vartojimu.
Serotipas S. Derby dažniausiai pasireiškia besimptome forma. Salmonelių serotipai yra glaudžiai susiję genetiškai, tačiau labai skiriasi savo patogeniniu potencialu.
Dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą tiek žmogui, tiek gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui ir šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui.
Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali lengvai daugintis.
Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra 20–40 °C. Jos greitai suyra aukštesnėje nei 70 °C temperatūroje. Bakterijos jautrios daugeliui dezinfekcinių medžiagų.
Užkrečiamosios ligos šaltinis
Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Infekcijos šaltinis gali būti ir salmonelioze sergantis ar užsikrėtęs žmogus.
Salmonelioze galima užsikrėsti nuo įvairių gyvūnų fekalijomis arba salmonelioze sergančio žmogaus užkrėstų maisto produktų, kurie atrodo ir kvepia įprastai. Tačiau dažniausiai užsikrečiama per gyvūninį maistą – paukštieną, kiaulieną, jautieną, kiaušinius ar pieną.
Bakterijos dažniausiai randamos neapdorotoje žaliavoje, bet pakankamai termiškai ją apdorojus – žūsta. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu.
Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo užkrėsta žaliava, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve ir liečiasi su žaliu, salmoneliozės bakterijomis užkrėstu maistu.
Kadangi salmonelių gali būti naminių gyvūnų (kačių, šunų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jais.
Profilaktinės priemonės
Norint išvengti salmoneliozės, specialistai pataria tinkamai tvarkyti žalią mėsą ir jos produktus:
- nusipirkus parduotuvėje žalios mėsos, kiaušinių, neštis juos atskirame maišelyje nuo kitų produktų;
- nedelsiant įdėti iš parduotuvės parsineštą maistą į šaldytuvą, siekiant išvengti jame esančių bakterijų dauginimosi;
- sušaldytą mėsą atitirpinti šaldytuve;
- maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu arba skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą;
- kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu su indų plovikliu peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos apdorojimo, norint išvengti kryžminės kito maisto taršos;
- pakankamai gerai išvirti, iškepti mėsą (iki 70–80 ℃ vidinės temperatūros atsižvelgiant į mėsos rūšį) ir jos produktus. Prieš vartodami šį maistą įsitikinti, ar nebėga rausvas skystis.
