Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ Seimo rinkimuose tapo juodąja gulbe, sunkinančia valdančiosios koalicijos formavimąsi centro kairėje, nes antisemitiniai lyderio pasakymai gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui užsienyje, tačiau suformuoti koaliciją be „Nemuno aušros“ gali būti sudėtinga matematiškai.
Rinkimus laimėję socialdemokratai jau tariasi dėl koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, dar svarstoma apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei mąstoma, kaip pritraukti Liberalų sąjūdį, taip pat pavienius politikus.
Ar tokia mozaikinė koalicija galėtų susiformuoti, parodys laikas, tačiau kas galėjo lemti tokį neprastą „Nemuno aušros“ pasirodymą? Politikai kalba apie puikiai įgyvendintą strategiją sugrėsminti R. Žemaitaitį.
Vietoj Rusijos grėsmės panaudojo Žemaitaitį
R. Žemaitaičio renesansas prasidėjo, kai valdantieji dėl jo antisemitinių pasakymų nusprendė surengti apkaltos procedūrą. Tai katalizavo šį politiką: jis pasiskelbė esantis atšaukimo arba cancel kultūros auka ir sukūrė politinę partiją „Nemuno aušra“.
Net datos šiuo atveju iškalbingos: 2023 m. rugsėjį valdantieji surinko parašus R. Žemaitaičio apkaltai, o 2023 m. lapkritį politikas jau sušaukė į steigiamąjį partijos suvažiavimą. Paskui viskas vystėsi žaibo greičiu, R. Žemaitaitis sumaniai pasinaudojo situacija, esą visų nemėgstami konservatoriai jį puola. Ir galutiniu akordu tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sprendimas sugrėsminti R. Žemaitaitį – tai sutelkė konservatorių rinkėjų balsus, bet pagelbėjo ir „Nemuno aušrai“.
„Aišku, kad mes jį ir išauginom“, – svarstė vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, sutikęs kalbėti tik anonimiškumo sąlygomis.
Pasak pašnekovo, jo nuomone, tai nebuvo gudrus planas nuo pat pradžių: tiesiog buvo ieškoma tinkamo oponento, kurį būtų galima panaudoti rinkimų kampanijai, kad būtų galima sutelkti savo elektorato balsus.
Vienu metu elektoratui sutelkti buvo naudojama Rusijos grėsmė, kuri yra reali. „Vienas lyderių yra seniau pasakęs: na, ką, jei jau taip, tai reikia vėl ištraukti seną gerą ginklą ir paminėjo Rusiją. Aš buvau nustebęs, nes Rusija ir yra grėsmė. Skamba baisiai, bet tas yra naudojama“, – svarstė politikas.
Šįkart kaip grėsmė panaudotas daug šnekantis R. Žemaitaitis – jo sugrėsminimas puikiai palaikė mobilizacinę temperatūrą.
„Tik visa šita buvo vykdoma valstybės įvaizdžio sąskaita. Tokia taktika buvo. Ar ji pasiteisino? Galima sakyti, kad pasiteisino“, – pastebėjo pašnekovas, pridurdamas, kad antisemitizmu dėl nederamų skaičiuočių buvo apkaltintas ne tik R. Žemaitaitis, bet antisemitizmo apraiškų konservatoriai stengėsi aptikti ir prezidentūroje.
Skvernelis visa tai išprognozavo dar prieš metus
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad kolegos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nebūtinai pagimdė R. Žemaitaitį kaip politiką, bet uoliai prisidėjo prie kūdikio – radikalios partijos – augimo.
„Gal ne visai pagimdė, bet kad prie kūdikio augimo stipriai prisidėjo, tai faktas. Pirmiausia demonizuodami, bandydami sukurti priešą, kuris sutelktų jų rinkėjus ir skaldytų kairiųjų balsus. Tą jie sėkmingai padarė jį reklamuodami, kur tik gali visokiais būdais“, – teigė S. Skvernelis.
Beje, būtent S. Skvernelis buvo tas politikas, kuris organizuojant apkaltą R. Žemaitaičiui atsisakė ją palaikyti, argumentuodamas tuo, jog taip šis politikas gaus tribūną nesantaikai skleisti. Juo labiau kad tuo pat metu dėl antisemitinių pasisakymų buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, todėl nebuvo didelio tikslo „užkurti“ du teisinius procesus vienu metu.
„Tas paskubėtas veiksmas, kurį daro valdantieji, tiesiog kuria naują politikos auką Lietuvoje ir ta politikos auka šitą procesą išnaudos tolesniems savo veiksmams. Iš esmės valdančiųjų rankomis gali būti pagimdyta dar viena radikali partija, kuri bus atvesta į Seimą“, – 2023 m. rugsėjo mėnesį tvirtino demokratų lyderis.
Iš esmės viskas taip ir nutiko. Konstitucinis Teismas šių metų balandį nutarė, kad R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pasisakymais šiukščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė savo priesaiką, bet politikas spėjo išsisukti nuo apkaltos pasitraukdamas iš Seimo. O R. Žemaitaitis vaizdavo konservatorių auką, žadėjo kerštą, konservatoriai kalbėjo apie radikalų stiprėjimą ir sanitarinio kordono kūrimą prieš radikalizmą bei antisemitizmą.
„Šiuo atveju nieko netyčia nebuvo. Kai tik jie pradėjo kalbėti apie apkaltą, aš pasakiau labai aiškiai, kuo tai baigsis. Nors nesu didelis politikos spėliotojas, bet pasakiau, kad pagimdysite naują politinę auką ir naują politinę partiją. Taip ir išėjo. Jų interesas labai paprastas: kuo daugiau išmušti balsų iš nuosaikios centro kairės, o paskui kažkuriuo momentu stipriai R. Žemaitaitį demonizuoti ir šantažuoti kitas politines jėgas, kad jeigu su juo eisite į koaliciją, bus pasaulio pabaiga. Ir neva tik Tėvynės sąjunga gali išgelbėti Lietuvą nuo visko, tarp jų ir nuo R. Žemaitaičio“, – sakė S. Skvernelis.
O jeigu kairiosios centro jėgos vis dėlto suformuotų koaliciją su R. Žemaitaičio partija, anot S. Skvernelio, tai reikštų, kad „Nemuno aušra“ taps nuolatiniu skandalų dalyviu, nes partijoje susirinks pačių įvairiausių žmonių. Tokiu būdu valdančioji koalicija bus itin pažeidžiama, jos įvaizdis bus labai trapus, o premjerė ar premjeras turės aiškintis dėl koalicijos partnerių.
Paluckas ir Andriukaitis: tai buvo labai aiškus planas
Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas teigia net neabejojantis, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sąmoningai augino „Nemuno aušros“ reitingus, nes pastaroji balsus atima ne iš dešiniųjų, o iš kairiųjų aruodo, tačiau padeda sutelkti balsus dešinėje reaguojant į radikalų grėsmę.Kitas strategijos dalis, anot G. Palucko, buvo susilpninti socialdemokratus nuolat siūlant jiems sudaryti vaivorykštės koaliciją, o tai socialdemokratų rinkėjams yra itin nepriimtina. Politinėje praktikoje iš konservatorių išgirstas komplimentas gali tapti tikra dėme centro kairės rinkėjų akyse, ir atvirkščiai: kritika iš Tėvynės sąjungos gali paauginti centro kairiosios partijos populiarumą.
„Nuo pat pradžių tas strateginis planas man buvo matomas, aiškus ir ryškus“, – reziumavo G. Paluckas.
Pasak politiko, jo manymu, planas sugrėsminti R. Žemaitaitį ir paskui dėti pastangas jį izoliuoti greičiausiai gimė ne iškart, o neapdariai surengus apkaltą, kai buvo pamatytas jo augimo potencialas ir iš ko naujoji partija galėtų „nuvalgyti“ balsų.
Panašiai svarsto ir socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. „Pasakysiu atvirai: konservatorių paskutinių dviejų mėnesių taktika buvo labai apgalvota ir sąmoninga. Akivaizdu, kad jie rėmėsi konsultacijomis ir tyrimais, nes jie panaudojo dvigubą taktiką: pirmiausia, ėmė labai ryškiai demonizuoti R. Žemaitaičio asmenybę ir jo antisemitinę retoriką, demonizuoti jį kaip Rytų grėsmės faktorių. Antras dalykas, jie ėmė staiga labai aktyviai tiesti ranką socialdemokratams. Ne tai kad jie darė sanitarinį kordoną, kviesdami vienytis visas demokratines partijas prieš antisemitizmo, radikalumo grėsmę. Ne, jie sąmoningai taikė tai tik socialdemokratams“, – sakė politikos mohikanas.
„Taigi tie rinkėjai, kurie nusiteikę prieš konservatorius, ėmė palaikyti R. Žemaitaitį ir kartu tai reiškė balsų atėmimą iš socialdemokratų. Jų taktika buvo demonizuoti R. Žemaitaičio sąrašą, kad jis kiltų aukštyn ir atimtų balsus iš socialdemokratų, ir kenkti socialdemokratams nupiešiant mus kaip galimus konservatorių partnerius, žinant, kad didžioji dalis socialdemokratų rinkėjų konservatorių nemėgsta“, – nurodė V. Andriukaitis.
Portalas LRT.lt jau rašė, kad Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra viena nemėgstamiausių partijų centro kairės rinkėjų akyse, todėl kampanija apie tai, kaip konservatoriai ir socialdemokratai galėtų dirbti kartu besipriešindamos radikalams, labai tiesiogiai silpnino socialdemokratus.
Valinskas: pats Žemaitaitis šaukė ugnį į save
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, 2008 m. pats sukūręs naują, neblogai rinkimuose pasirodžiusią Tautos prisikėlimo partiją, sako, jog apkaltos organizavimas bei konservatorių retorika R. Žemaitaičio atžvilgiu tikrai pasitarnavo „Nemuno aušrai“ rinkimuose.
„Kai jam Seime inicijavo apkaltą, jis viešai yra pasakęs, labai sveikinu, tai pridės mums dešimt procentų populiarumo. Be jokios abejonės, jis tuo dalyku naudojosi“, – portalui LRT.lt sakė A. Valinskas.
Pašnekovas sutiko, kad iš esmės centro kairėje yra itin palanku sulaukti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritikos, būti šios partijos puolimo taikiniu, bet nepalanku sulaukti komplimentų.
„Važinėdamas po rajonus, susitikimuose su žmonėmis R. Žemaitaitis taip ir akcentuodavo: šituos, kurių jūs nekenčiate, reikia sunaikinti. Girdėjau įrašą, kur buvo įrašytas R. Žemaitaičio pasakymas, ten kas antras, kas penktas žodis yra rusiškas keiksmažodis. Jis ten aiškino: „Aš konkrečiai bl*t tuos konservatorius išp*siu.“ Tai apie ką kalba… Jis irgi specialiai šaukia konservatorių ugnį į save, kad galėtų tuo spekuliuoti“, – teigė A. Valinskas.
Tačiau pašnekovas manė, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai neturėjo specialaus plano sugrėsminti R. Žemaitaitį ir susilpninti socdemus: anot A. Valinsko, greičiausiai taip įvyko nelabai planuotai, nesuvokiant pasekmių arba siekiant išlikti valdžioje.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis mano, kad R. Žemaitaičio populiarumas augo ne vien tik dėl konservatorių pastangų neva sukurti „sanitarinį kordoną prieš radikalus“, bet ir dėl platesnių veiksnių, dėl kurių R. Žemaitaitis tapo antra tema rinkimuose.
„Tai nėra vien tik konservatorių pastanga, jam apskritai buvo skirta daug ir politinio elito, ir viešosios erdvės dėmesio“, – sakė M. Jastramskis.
