Patrijonas Bugailiškis-Prūdas, „bratkos“, Vytautas Landsbergis, Anupras Nežiniukas, Audrys Juozas Bačkis ir kiti. Kai kurie buvo personažai, o kiti – realūs žmonės, kuriuos per savo 25 metų karjerą eteryje įkūnijo „ežerų krašto sūnus“ Vytautas Šerėnas.
Tačiau ilgiausiai eteryje jis buvo tiesiog laidos vedėju Vytautu, o už eterio – ir vienu pagrindinių laidos kūrėjų.
Daugiau nei 20 metų vedėjo kėdėje sėdėjęs Vytautas Šerėnas buvo ir vienas pagrindinių laidų autorių, kurio ranka rašytus tekstus įgarsindavo ir Mauzeris su Sūrskiu.
Vytautui Šerėnui spalio 10 dieną būtų sukakę 65-eri. Minint žinomo humoristo ir ekonomikos mokslų daktaro gimimo dieną, kviečiame prisiminti jo karjeros vaizdus, kurie išsaugoti LRT archyvuose.
Sudėtingas mokslininko kelias
Vytautas Šerėnas gimė 1959 metų spalio 10 dieną Antagavės kaime Ignalinos rajone. Iš ten kilę ir fiktyvūs jo kurti „bratkų“ personažai. V. Šerėno santykis su gimtine matomas ir „Dviračio žinių“ siužetuose.
Po privalomos tarnybos sovietinėje armijoje, V. Šerėnas stojo į ekonomikos studijas, kurios ir padiktavo karjeros kelią – tapo diplomuotu ekonomistu ir pasuko į aspirantūros (taip tuo metu vadinosi doktorantūra) studijas. Duotuose interviu V. Šerėnas ne kartą minėjo, kad finansinės sąlygos buvo itin sudėtingos.
„Aš galėjau apsivesti nors ir penkis kartus, bet ar aš galėjau užtikrinti šeimai elementarias pragyvenimo sąlygas? Buvau nublūdęs mokslininkas, sėdėjau bibliotekoje 10 metų, niekas daugiau nedomino, apie kokią šeimą galima kalbėti? Atlyginimas buvo 110 rublių, net gėda sakyti. Ne atlyginimu vadino, o stipendija aspirantūroje“, – 1998 metais interviu sakė V. Šerėnas.
Finansinė situacija tapo stimulu ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Kaimyniniame universiteto fakultete tuo metu jau sukosi Arūno Valinsko, Gintaro Ruplėno ir Valdo Vižinio „Dviračio“ agitbrigada, kuri ankstyvaisiais nepriklausomybės metais taps jau daugiau nei 30 metų linksminančia TV laida.
„Palyginkime tuometį mokslininko ir televizijos laidų vedėjo pajamų dydį – kaip diena ir naktis. O su savo alga aš nebegalėjau užtikrinti vidutiniškai normalaus vartojimo lygio šeimai“, – pasakojo V. Šerėnas.
1993–1995 m. V. Šerėnas dirbo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiuoju specialistu. Tuo pačiu metu prasidėjo ir televizinė karjera.
1995 m. gavo koncerno „Volkswagen“ stipendiją tęsti ekonomikos mokslus Vokietijoje, tačiau pasirinko darbą televizijoje, ėmė vesti televizijos laidą „Dviračio žynios“. Su šiuo pasirinkimu baigėsi ir V. Šerėno kaip akademiko kelias, kurį tęsė televizinė ir net trumpa politinė karjera.
Į eterį išvažiavęs „dviratis“
Iš gyvų pasirodymų „Dviračio“ kompanija perėjo į televizinį formatą. 1993 metais pradėję LTV eteryje, vėliau persikėlė į LitPoliinter eterį, o dar vėliau į BTV kanalą. 1997–2000 metais filmuotos laidos nugulė ir LRT archyve, o jose galima rasti ir visus klasikinius personažus.
Keitėsi ir laidos pavadinimai, tačiau pagrindas išliko stabilus – iki pat 2019 metų laidoje personažus kūrė, o ilgą laiką humoristinę laidą vedė V. Šerėnas.
Auksiniu laikotarpiu V. Šerėnas laikė keletą pirmųjų laidos metų, nors nemažai daliai žiūrovų turbūt geriausiai įsiminė jo kurti „bratkų“ ir Patrijono Bugailiškio-Prūdo personažai.
„Kai prasidėjo ir buvom populiarūs pagal reitingus, nuvažiavus į provinciją reikėdavo pastovėti prie mašinos, kol pasirašinėdavai žmonėms. Tas dėmesys manęs netrikdo, nes televizijoje aš atsidūriau būdamas 30 su viršum metų. Aš neturėjau laiko sužvaigždėti“, – 2018 metais pasakojo V. Šerėnas.
Personažai kuriami iš realių veikėjų ar jų stereotipų. Vėliau imtasi ir realių politinių ar visuomeninių veikėjų. Pačiam V. Šerėnui teko suvaidinti ir Vytautą Landsbergį ar Audrį Juozą Bačkį.
„Gyvenime stengiuosi neperlenkti tos lazdos. O tai, kas yra eteryje, yra keturių žmonių sprendimas. Kartais man tenka paklusti daugumai ir atlikti tai, ko iš manęs reikalaujama. Būna momentų, kai galvoju, kad kartais yra perlenkiama lazda. Aš jiems prieštarauju, bet ne visada man pavyksta. […] Gyvenimas niekada nebus toks sklandus, kad nebūtų ką parodijuoti“, – 1998 metais laidoje „Dalia Kutraitė kalbina“ sakė V. Šerėnas.
Per daugiau nei 30 metų gyvavimo laikotarpį buvo ir incidentų – ne visiems patiko kuriami personažai, o kai kurie sugebėjo ir įsižeisti.
„Gaunam piktų laiškų nedaug, bet jie pikti. Ne iš tų asmenybių, kurias minime savo laidose. […] Laiškus rašo žmonės, kurie turi savo gerbiamus lyderius ir jie galvoja, kad tie lyderiai pyksta taip, kaip jie patys. Ir jie rašo laiškus net negalvodami, kad jie gali pykti“, – yra pasakojęs V. Šerėnas.
Per savo egzistavimo laikotarpį „Dviračio“ komanda ne kartą buvo pakviesta ir aukščiausių valstybės vadovų. Priėmimai prezidentūroje tapo savotišku atskaitos tašku.
1998 metais besibaigiant prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kadencijai buvo sukurtas ir reportažas, kuriame valstybės vairas neva bus perduotas V. Šerėnui ir jo „politinei komandai“.
Vėliau panašus siužetas kurtas ir Valdo Adamkaus kadencijos metu – balandžio 1-osios proga pareigos „perduotos“ kitam nemariam laidos personažui – Zitai iš Mažeikių.
Nuo vedėjo iki realaus kandidato
1997 metų pabaigoje prieš prezidento rinkimus V. Šerėnas juokavo, kad rinkimuose palaikys A. M. Brazausko kandidatūrą. Kodėl juokavo? Nes A. Brazauskas šiuose rinkimuose nedalyvavo.
Tačiau įdomiau tai, kad jau kituose rinkimuose buvo iškelta V. Šerėno kandidatūra. „Dviračio šou“ vedėjas rinkimų metu kūrė linksmą rinkimų spektaklį – kartu su šios savaitės štabo vadovu Gintaru Ruplėnu ir kitos savaitės štabo vadovu – Haroldu Mackevičiumi.
Pastarasis prisiminė, kad tokio akibrokšto idėja sklandė ore jau anksčiau, tačiau trukdė kandidatui reikalingas amžiaus cenzas. V. Šerėnui sulaukus 40-ies, idėja materializavosi ir pokštas virto rimta agitacija.
„Išsirutuliojo koncepcija, kad darome viską rimtai, bet labai akivaizdžiai šaipomės iš populizmo, renkame populistinius balsus, taip darydami parodiją. Susimetėm užstatui, tada nuėjom į LNK televiziją, pasiėmėm carte blanche bet kokiems veiksmams. Iš pradžių sakėme, kad pavyks ar nepavyks, bet laidai reklama bus bet kuriuo atveju“, – anksčiau darytame interviu teigė komandos narys H. Mackevičius.
Nors buvo žiūrima kaip į humoristą, tačiau debatų laidose sulaukus rimtesnio klausimo, atsakoma buvo rimtai. Realaus humoro ir pasišaipymo taip pat netrūko. Strateguodamas savo šansus rinkimuose, V. Šerėnas imdavosi to, ką sugeba geriausiai.
„Kadangi pats esu iš kaimo, už mane turėtų balsuoti kaimo žmonės. Šiuo metu gyvenu mieste, tai turėtų balsuoti miesto žmonės. Kaip ir užtenka. Sociologai ir mokslininkai sako, kad turėtų prisijungti ir protesto balsai, kurie nebalsuos už nieką. Pergalė kaip ir garantuota“, – savo šansus 2002 metais vertino V. Šerėnas, kurį jo komanda rinkimuose pristatinėdavo kaip Vytautą Š.
Buvo toje kampanijoje ir „privaloma nusipirkti cepelinų porcija“ atvykstantiems į Lietuvą, ir „greitesnis tramvajus nuo Vilniaus iki Klaipėdos“, tačiau Lietuvos vizijos klausimai buvo dėstomi be ironijos – apie integraciją į ES ir NATO kalbama rimtai.
Rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, antras liko V. Adamkus, tačiau didesne staigmena tapo V. Šerėno rezultatas – surinkęs kiek daugiau nei 110 tūkstančių balsų rimtai nerimtas akibrokštas liko 4 vietoje su 7,75 proc. balsų. Viso to meto rinkimuose dalyvavo net 17 kandidatų.
„Vytautas labai spyriojosi, nes čia ir šeima, vaikai įtraukiami. Sako, kad mes turime susitarti, kur pradedame ir baigiame. Ar mes tik padeklaruojame, kad eisime ir iš tikro ne. Gal mes sumokame užstatą, tuo metu 6000 litų, bet nerenkame parašų. O gal einame iki galo?“ – 2024 metų pavasarį prisiminė H. Mackevičius.
Palikimas – ne tik personažuose
Po rinkimų V. Šerėnas liko neatsiejamu „Dviračio šou“ ar „Dviračio žinių“ vedėju, kurio humoras savitai apžvelgdavo įvykius Lietuvoje.
Kai kuriuos iš eterio dingusius personažus ne kartą prašyta grąžinti, tačiau kūrybinė komanda buvo kategoriška – viskam savas laikas ir vieta.
Šiuo metu Ignalinoje rengiamas „bratkų“ paminklo projektas, kuris greitu metu turėtų iškilti vienoje iš aikščių, o apie humoristą sukurtas filmas „Vytautas Šerėnas. Tikrovė ir sapnai“, kuriame artimiausi bendražygiai prisimena jį kaip paprastą ir kūrybingą žmogų.
„Jo gyvenimo moto buvo pakilti ir išeiti iš tos aplinkos, iš kur jis atėjo. Jo gyvenimo tikslas buvo išeiti į žmones. Jis labai nuosekliai tą kursą ir politiką vykdė. Vytautas buvo labai valingas žmogus“, – filme „Vytautas Šerėnas. Tikrovė ir sapnai“ sakė Gitanas Nausėda.
Bendražygių nuomone, V. Šerėnas nemėgo populiarumo, retai dalindavo interviu, tačiau buvo ir vienu labiausiai matomų lietuviškos televizijos veidų.„Reto grožio žmogus buvo. Labai keistas, paprastas. Tai kuklumo, santūrumo ir nereiklumo sau pavyzdys. Jis buvo vienas žinomiausių žmonių po prezidento ir atrodė, kad jis gėdijasi savo populiarumo, autoironiškai žiūri į save. Jam reikėjo labai nedaug ir aš net stebėdavausi, kaip jis rengiasi“, – 2019 metais sakė bendražygis Rolandas Kazlas.
