2022 m. gruodžio 28-oji, trečiadienis, 11 valandų ir 15 minučių – šios datos Nijolė Jagelavičienė nepamirš niekada. Skubėjusi, pas ligoninėje gulinčią dukrą, ji sulaukė skambučio, kad Agnės nebėra. Skaudžiame ir atvirame interviu LNK laidai „Bus visko“ moteris papasakojo apie paskutines dienas su netikėtai susirgusia dukra ir paskutinius jos pasakytus žodžius.
Praėjusias šventes šeima sutiko kartu – Agnei tai buvo labai svarbu. Jaukiai paminėjus Kalėdas ir laukiant Naujųjų metų, Jagelavičių gyvenimas apsivertė labai staigiai ir labai netikėtai.
„Paskambinau jai, Agnė pasiskundė, kad jai skauda. Tik nesuprato, ar plautį, ar inkstą“, – apie tragiškus įvykius pasakojo N. Jagelavičienė.
Dukra spyriojosi vykti į ligoninę, sakė, kad tiesiog išgers vaistų, kad mama perdeda. Visgi Nijolė nenusileido – priverstinai iškvietė greitąją pagalbą ir Agnę išvežė į klinikas. Pakeliui moteris kartojo, kad jai labai skauda. Šie žodžiai Nijolės mintyse skamba ir praėjus beveik metams po nelaimės.
„Vaikas tau kartoja, kad jam labai skauda. Kaip baisu, kai tu nieko negali padaryti“, – pasakojo moteris.
Gydytojai Agnei diagnozavo abipusį plaučių uždegimą. Maža to – prasidėjo žaibinis sepsis, stipri komplikacija. Medikai nuo Nijolės neslėpė, kad situacija yra labai rimta.
Gruodžio 28-osios vidurdienį ji buvo pakeliui į ligoninę, kai sulaukė skambučio iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus, Nijolė išgirdo žodžius, kurių niekada nepamirš – 11 valandą 15 minučių Agnė išėjo.
„Mano gyvenimas sustojo. Tik paklausiau, ar jai neskaudėjo. Gydytojai patikino, kad ne“, – LNK eteryje pasakojo N. Jagelavičienė.
Kelios dienos ir savaitės po to, anot moters, tebeskendi keistame rūke. Ji dėkinga Agnės draugams ir savo artimiesiems už pagalbą organizuojant atsisveikinimą su dukra ir rūpestį ja pačia.
Į aną pasaulį dukrą Nijolė lydėjo iki paskutinės akimirkos – moteris stebėjo kremavimo procesą. Ji sako tą vaizdą galvoje pasiliksianti visam gyvenimui.
„Jos baltas, lengvas kūnelis su galinga liepsna pakilo ir išnyko. Atrodė, kad ji išskrido į dangų“, – pasakojo N. Jagelavičienė.
Anot pašnekovės, kremavimo proceso stebėjimas padėjo susitaikyti su skaudžia realybe – Agnės tikrai nebėra.
„Tuo pačiu, ji liko visiems laikams – mintyse, prisiminimuose ir darbuose“, – kalbėjo Nijolė.
