Grupės „69 danguje“ skyryboms įsibėgėjant, buvusios narės Karina Krysko, Goda Alijeva ir Ingrida Martinkėnaitė įkūrė naują grupę „Šeškės“ ir aktyviai dalijasi savo patirtimi su žiniasklaida. Tuo tarpu Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, likusi vienintelė grupės narė, reagavo į šias kalbas ir pasidalino savo nuomone su portalu tv3.lt, sakydama: „Tikiu karma ir likimu. Blogi darbai grįžta.“
Nijolė atvirai pasakoja apie didelį emocinį sukrėtimą ir savo kolegių nesąžiningus veiksmus. Ji teigia, kad viskas buvo padaryta taip, kad ji liktų ne tik užribyje, bet ir finansiškai neįvertinta.
Sprendimas be žinios
Nijolė pabrėžia, kad apie grupės išnykimą sužinojo ne iš kolegų, o iš žurnalistų, kas ją itin nustebino: „Iš žurnalistų sužinojau, kad išeinu iš grupės. Tai buvo šokas, mano rankos net drebėjo, kai tai išgirdau.“ Ji apgailestauja, kad nebuvo jokio bandymo suorganizuoti susitikimą ir aptarti situaciją. Nijolė akcentuoja, kad toks sprendimas buvo priimtas be jos žinios ir tai labai ją įskaudino: „Kaip galima priimti tokį sprendimą, kai visi matė, kad žmonės perka bilietus ir arenos būtų pilnos? Mes planavome koncertus kartu.“
Konflikto šaltiniai
Nijolė teigia, kad grupės narės stengėsi ją ir E. Bžeską išstumti dėl gobšumo. Jos nuomone, tai buvo strategija, skirta tam, kad galėtų savarankiškai organizuoti pasirodymus, nesidalijant pelnu: „Tai buvo jų planas, kad galėtų vienos užsiimti arenomis ir nereikėtų dalintis uždarbiu. Mes su Mantu esame tikrosios aukos.“
Ji taip pat dalijasi, kad grupės narės bandė derėtis dėl Mantui priklausančios dalies, tačiau derybos buvo nesėkmingos: „Kai Mantas paskelbė apie arenų pasirodymus, jos atsakė, kad nemokės. Aš sakiau, kad jis yra grupės įkūrėjas, tačiau jos atsakė: „Tu nori, tu ir mokėk jam.“ Toks buvo pasiūlymas.“
Emocinis krūvis
Nijolė atvirai pasakoja apie tai, kaip ši situacija paveikė jos emocinę būklę: „Nenoriu dar kalbėti viešai, nes man skaudu, ir pyktis, ir liūdesys puola mane.“ Nepaisant to, ji stengiasi išlikti stipri ir jau pradėjo rengti solinius koncertus, sulaukusi daug pasiūlymų. Nijolė mano, kad viskas, kas vyksta, turi savo priežastį: „Galvoju, kam man jų reikia? Galbūt taip turėjo būti? Niekas nevyksta veltui.“
Grupės indėlis
Kalbėdama apie grupės istoriją, Nijolė pabrėžia, kad jos indėlis į grupės sėkmę yra neabejotinas: „Grupė niekada nebuvo tik kitų narių nuosavybė. Mes visi prisidėjome prie jos kūrimo.“ Taip pat ji primena, kad kitos narės taip pat anksčiau buvo išėjusios: „Aš buvau ta, kuri neplanavo išeiti, nes ir Karina, ir Goda buvo pasitraukusios, o mes su Ingrida likome vienintelės.“
Pozityvumo išlaikymas
Nors situacija sukelia daug skausmo, Nijolė išlieka optimistiška ir tiki, kad viskas pasikeis į gerąją pusę. Ji tiki teisiniais procesais ir viltimi pasiekti taikų susitarimą: „Tikiu karma, likimu. Blogi darbai grįžta.“
Be to, Nijolė tikisi, kad jų buvusi draugystė su grupės narėmis dar gali atsistatyti: „Mes buvome šeima, viena kitą sesėmis vadinome. Liks tik prisiminimai, ir tikiuosi, kad viskas išsispręs gražiai.“
