Įsibėgėjus žiemai klimatologas atskleidė, kokie orai bus po Naujųjų metų, sausio mėnesį. Tvirtinama, kad temperatūros svyravimai gali sukelti daug pavojingų reiškinių.
Apie tai, kokie orai bus sausio mėnesį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis.
Profesoriau, kokios būtų preliminarios prognozės sausio mėnesiui? Gal kažkas aiškėja?
Taip, aiškėja. Ilgalaikės prognozės rodo, kad šalčio bangų, vyraujant tokiai tokiai aktyviai cikloninei veiklai, nėra numatoma Baltijos regione.
Dabar mes esame vakarų pernašos įtakoje, na, o kad atplūstų šalčiai, turi pirmiausia pasikeisti atmosferos cirkuliacijos modelis. Per artimiausias dvi savaites iki sausio pradžios neprognozuojama, kad iš esmės kas nors keistųsi.
Viskas – dvi, trys dienos, naujas ciklonas, nauja porcija šilto, drėgno oro, na, ir tik trumpalaikiai naktiniai atšalimai.Tai reiškia, kad dienomis bus apie 2–3 laipsnius šilumos, o naktimis iki -3 ar -4, galima sakyti, apie 0. Tai ir yra turbūt pati didžiausia blogybė, kadangi tie temperatūros svyravimai, kai dieną teigiama temperatūra, o naktį – neigiama, jie iššaukia daug pavojingų reiškinių.
Ir apšalas susidaro ant kelių, kitaip tariant, plikledis, ir netgi lijundros tikimybė gali būti nemaža krintant krituliams. Dėl to ta teigiama arba artima 0 temperatūra kelia tam tikrų rūpesčių. Vairuotojams ypač čia turėtų būti rimtas signalas, kad eismo sąlygos yra labai greitai kintančios ir jos labai kontrastingos visoje Lietuvos teritorijoje.
Pavyzdžiui, Žemaičių aukštuma pasižymi labai dideliu plikledžiu ir lijundrų skaičiumi, trigubai didesnis lijundros atvejų pasikartojimas negu, pavyzdžiui, pietvakarių Lietuvoje arba Vidurio Lietuvoje. Taip kad tie, kurie dažnai važinėja tarp Klaipėdos ir Vilniaus, į šitą turėtų atkreipti dėmesį. Kirsti Žemaičių aukštumas yra pavojingas uždavinys ir, jeigu temperatūra apie 0, ten gali būti tikrai slidžių kelio ruožų.Dabar prieš Kalėdas daug kas važiuos pas savo gimines. Ar irgi gali būti plikledžių, lijundrų, ar reikėtų saugotis vairuotojams?
Taip, kadangi naktimis, bet kuriuo atveju, net ir vyraujant teigiamai temperatūrai dieną, turėtų būti galvoje toks signalas, ypač pragiedrėjus. Pragiedrėjimai gali būti labai lokalūs, jie gali apimti, pavyzdžiui, tik 50 kvadratinių kilometrų, nedidukę teritoriją. Čia kaip tik bus plikledžio zona.
Ten, kur debesuota, naktį gali išsilaikyti teigiama temperatūra, taip kad reikėtų sekti ne tik orų prognozes, bet ir pasidairyti į dangų. Jeigu matome, kad atsiranda pragiedruliai, reiškia, plikledžo tikimybė yra labai didelė.
Visą pokalbį, kuriame kalba ir prof. habil. dr. Julius Kalibatas išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
