Prieš pusantrų metų įkurta nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba patiria nuostolių ir prašo didesnio finansavimo. Profesinės sąjungos teigia, kad atlyginimai suvienodinti, bet darbo krūviai skirtingi, o, derantis dėl geresnių sąlygų, iš vadovybės sulaukia atsakymo – trūksta pinigų.
2023-iaisiais tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nacionalinės GMP tarnybos kūrimą vadino didžiausiu sveikatos apsaugos sistemos įvykiu per dešimtmetį.
„Apie 150 tūkstančių žmonių arba 5 procentai Lietuvos teritorijos buvo nepakankamai pasirūpinama, nes GMP veiklą ribojo skirtingos savivaldybių ribos. Naujoji organizacija panaikina šitas ribas“, – tuomet sakė jis.
Šiandien – vienos iš profesinių sąjungų siūlymai kurti penkis atskirus, finansiškai nepriklausomus padalinius didžiausiuose miestuose.
„Kad galėtų geriau paslaugą teikti savo teritorijoje, geriau susitvarkyti darbus vietoje negu kažkur. Visi pinigai nueina į bendrą tarnybą, o tarnyba taip pat yra sujungta su Kauno filialu. Čia Kauno filialas gauna pinigus ir kaip noriu, taip paskirstau“, – situaciją apibūdina profesinės sąjungos „Vieninga GMP“ vadovė Violeta Seiliuvienė.
Profesinės sąjungos vadovė skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, Vilniaus filialas pernai negavo planuotų 5 milijonų eurų.
Tarnybos atstovas sako, kad 2024-aisiais tarnyba patyrė „pora milijonų eurų“ nuostolių.
„Šiai dienai tų lėšų nepakankama, dėl to yra trūkumas. Tai čia reikėtų nuraminti Vilnių, kad ne Vilnius yra kažkaip diskriminuotas, bet per visą Lietuvą paskirstytas minusiukas“, – nurodo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas.
Kitos profesinės sąjungos vadovė sako, kad darbuotojai norėtų papildomo sveikatos draudimo, didesnių išmokų išeidami į pensiją, pernai esą nemokėtas vadinamasis tryliktas atlyginimas, kolektyvinė darbo sutartis nepasirašyta.
„[Derybos] vyksta jau visi metai, intensyvios ir ten, kur mes norime kažkiek daugiau išsiderėti darbuotojams, susiduriame su tuo sakiniu, kad trūksta pinigų“, – teigia GMP profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Tarnybos atstovas sako, kad vykdant reformą atidaryta naujų pastočių, neliko vadinamųjų „pilkųjų zonų“, sulyginti medicinos darbuotojų atlyginimai.
„Bet darbo krūvis yra nesulygintas, kas buvo žadėta. Ir aišku, žmonės yra pavargę nuo padidinto krūvio“, – dėmesį atkreipia profesinės sąjungos „Vieninga GMP“ vadovė.
„Kai baigsime pastočių plėtrą, šitie dalykai susitvarkys, bet reikia nesustoti. Vadinkime taip – buvo vidutiniškai, tapo geriau. Dabar norime kitus ir sekančius metus judėti, kad būtų dar geriau“, – tikina T. Bagdonas.
Profesinės sąjungos teigia, kad tarnybai reikėtų atsisakyti pacientų pavėžėjimo paslaugos.
„Turėtumėm išsikristalizuoti ir dirbti darbą, kuris mums yra duotas. Nežinau, kodėl mes Lietuvoje bandome aprėpti viską, turėdami ne per didžiausią resursų kiekį. Jei teikiame skubią pagalbą, tai gal turėtume orientuotis tik į tai“, – svarsto GMP profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Sveikatos apsaugos ministerija situacijos nekomentuoja, esą ji analizuojama, planuojamas susitikimas su tarnybos vadovu. Ligonių kasos duomenimis, tarnybos finansavimas kasmet didėja, tačiau GMP atstovas sako, kad jis per mažas – dabar prašoma 135 milijonų, t. y. 19 milijonų eurų daugiau nei pernai.
