Prognozuojama, kad kitąmet pensijos Lietuvoje viršys pusę vidutinio darbo užmokesčio, be būtinojo stažo sieks beveik 680, su stažu – 730 eurų per mėnesį. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad senatvės išmokos auga sparčiau nei planuota, tačiau Lietuvos bankas orią senjorų pensiją įsivaizduoja bent 70 procentų vidutinio atlyginimo. Monika Navickienė sako, kad ir tai ne už kalnų, esą tokį pensijų ir atlyginimo santykį būtų galima pasiekti per artimiausius šešerius metus. Bet ekonomistai tokia šviesia ateitimi netiki.
Vilnietė Ela sakė pensijai kaupianti jau gerus 15 metų, tačiau dideliu optimizmu netrykšta.
„Net ir kaupdama aš daugiau tūkstančio neturėsiu“, – tikino vilnietė Ela.
Oriai pensijai reikėtų kur kas daugiau.
„Kad nėra orių atlyginimų, aš jau nesakau apie pensijas… Man atrodo, pensininkai išvis žemiau ribos gyvena… Galbūt pusantro tūkstančio, du tūkstančiai turėtų būti“, – kalbėjo Ela.
Deja, kol kas norai su galimybėmis nesutampa.
Nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad pensijos Lietuvoje didėja greičiau nei planuota.
Šiemet augo 11 procentų. Vidutinė – beveik iki 600, su būtinuoju darbo stažu – beveik iki 640 eurų.
Tačiau tai nesiekia nė pusės vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
„Pasiekti pusę vidutinio darbo užmokesčio galėtų 2026 metais, vietoj 2030 metų“, – prognozavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Esame vidutiniokai Europos Sąjungoje, nesame tarp tų valstybių, kurios atrodo prasčiausiai, pavyzdžiui, kaimyninė Estija, atrodo gerokai prasčiau“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Nors tikėtina, kad vidutinė pensija, turint būtinąjį darbo stažą, pusę vidutinio šalies atlyginimo sieks jau kitąmet, Lietuvos bankas sako, kad oriai pensininkai gyvens tik tada, kai pensijos atstos ne pusę, o bent 70 procentų vidutinio šalies atlyginimo.
„Optimalus lygis, kai senjorai gali jaustis oriai, gali pilnavertiškai dalyvauti gyvenime, nejausti finansinio nepritekliaus, kai pensija siekia maždaug 70 procentų vidutinio atlyginimo. Ir tai yra tas lygis, į kurį Lietuva turėtų lygiuotis ir to siekti“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Tokia ir dar didesnė pakeitimo norma yra Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose.
„Tikėtis, kad ji pasieks tokį lygį, koks yra Danijoje, kitose valstybėse, kur yra aukščiausias rodiklis, yra sudėtinga vien dėl to, kad tose valstybėse didžiąją dalį pensijos sudaro gyventojų gaunamos pajamos iš jų sukauptų lėšų fonduose“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Jeigu žmogus kauptų visą savo darbingą laikotarpį pagal tokį formatą, koks yra galiojantis šiuo metu, žmogus galėtų sukaupti maždaug trečdalį priedo prie „Sodros“ pensijos“, – sakė S. Krėpšta.
Lietuvos bankas skaičiuoja, jog kitąmet pensijos turėtų didėti dešimtadaliu.
Anot ministerijos, panašiai augs ir toliau.
„2026 metais ketintume pasiekti 755 eurų vidutinę senatvės pensiją, o pensija su būtinuoju stažu pasiektų 816 eurų“, – planavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Po trejų metų scenarijus dar optimistiškesnis.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sieks beveik 900 eurų ir sudarys kone 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio.
O į Skandinavijos šalis Lietuva lygiuotis galėtų esą jau po šešerių metų.
„Dabar turbūt galėtume kalbėti apie kokius 2030 metus, jei čia taip pasidėlioti pagal formulę. Bet mes nesame tų skaičiavimų pasidarę“, – kalbėjo M. Navickienė.
Tačiau ekonomistai kur kas santūresni…
Imigracija padarė teigiamą įtaką užimtumui šalyje. O sparčiai augant atlyginimams, „Sodra“ surinko kur kas daugiau pinigų. Tad pensijos indeksavosi sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.
„Įstatymas yra pakeistas taip, kad visas perviršis, kurį sukaupia „Sodra“ iki 75 procentų gali būti nukreiptas į pensijų papildomą indeksavimą“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Žiūrint į ateitį, užimtumo augimui yra labai mažai erdvės, net jeigu imigracija išliktų panaši kaip pastaruosius trejus metus, ji tik atsvertų neigiamas natūralias demografines tendencijas, tai yra, tą faktą, kad į senatvės pensiją išeina daugiau negu į darbo rinką įsilieja naujų žmonių“, – kalbėjo N. Mačiulis.
O ir atlyginimams taip sparčiai nebėra kur augti.
„Visa tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija turbūt augs gerokai lėčiau. Sunku tikėti, kad kiekvienais metais, toliau ateinančius penkis metus, po 10 procentų didės“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44, su būtinuoju stažu – 47 procentus vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje.
Tiesa, premjerė žada, jog birželį pagaliau bus pateiktos įstatymo pataisos, kurios numatytų galimybę pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos.
