Nesistebėkite, kad ligoninių priimamuosiuose pacientai yra rūšiuojami, todėl vėliau atvykę kartais patenka anksčiau pas gydytojus. Santaros klinikų medikai pasakoja, kad nemažai žmonių į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl menkniekių, o pagalbos reikalauja nedelsiant: „Kosėja kelias savaites, bet kviečia greitąją ir važiuoja į ligoninę, kuri yra vos už trijų kilometrų.“
Kodėl vieni pacientai aptarnaujami greičiau už kitus?
Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas skubios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius sako, kad paprastomis dienomis jų skyrius labiau panašėja į Vidaus ligų skyrių. Dauguma atvykstančiųjų skundžiasi hipertenzija, nugaros, pilvo skausmais, karščiavimu. Per šventes, kaip ir savaitgaliais, padaugėja pacientų su traumomis. Tačiau bendras pacientų srautas sumažėja maždaug dešimt procentų.
Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė sako, kad pas juos dažniausiai kreipiasi traumas patyrę arba virusinėmis infekcijomis užsikrėtę vaikai.
„Savaitgaliais ir švenčių dienomis dar prisideda ir pediatriniai pacientai, nes dauguma poliklinikų nedirba. Bendras srautas išauga trečdaliu. Nuo maždaug dviejų iki trijų šimtų pacientų per parą“, – sako ji.
Abu medikai pripažįsta neretai išgirstantys vieną ir tą patį eilėje laukiančių pacientų skundą: „Kodėl jis atvyko vėliau, bet pas gydytoją pateko anksčiau?“
I. Sapagovaitė sako, kad daugelyje priimamųjų yra įdiegta vadinamoji pacientų rūšiavimo sistema.
„Atvykę pacientai išklausinėjami, apžiūrimi. Visada įvertinamas jų būklės sunkumas: gyvybiniai ir kiti svarbūs parametrai. Tada pacientas priskiriamas tam tikrai skubumo kategorijai pagal šviesoforo principą. Raudona spalva reiškia sunkiausią būklę, kiti automatiškai lengvesni ir ne tokie skubūs.
Galbūt kai kuriems anksčiau atvykusiems pacientams tai atrodo neteisinga, tačiau pirmiausia pagalba turi būti suteikta tiems, kuriems jos reikia nedelsiant“, – sako vadovė.
Į priimamąjį su televizoriumi
Jai pritaria ir suaugusiųjų gydytojas. Pasak jo, tik kosėjantys pacientai gali laukti ir penkias, šešias valandas. Dėl to nereikėtų nustebti. Ypač jeigu patenka nemažai žmonių su infarktu, insultu ir kita gyvybei pavojinga būkle.
Skubios medicinos gydytojas pasakoja, kad neretai pacientai priimamajame reikalauja papildomų tyrimų.
„Dažniausiai prašo ištirti cholesterolio rodiklius, kompiuterinės tomografijos, kitų vaizdinių tyrimų. Mes išaiškiname, kad šiuos tyrimus jie gali atlikti kituose skyriuose ar įstaigose. Mes planinio ištyrimo neatliekame. Tik tuos, kurie yra būtini“, – sako Santaros klinikų gydytojas.
Medikai pažymi, kad svarbiausia vykstant į Priėmimo skyrių turėti su savimi asmens dokumentą, telefoną, artimųjų kontaktą.
„Kai kurie atvyksta vos ne su televizoriumi ir knygų lentyna. Kam taip daryti, jei greičiausiai viską teks pasiimti atgal į namus, nes į ligoninę žmogus nebus guldomas. Jeigu teks hospitalizuoti, tikrai artimieji vėliau atveš, ko jums reikia“, – apie kuriozines situacijas priimamajame pasakojo gydytojas.
Pasak J. Jaramavičiaus, maždaug 20 proc. atvykusių pacientų yra hospitalizuojami, visi kiti yra išleidžiami toliau gydytis namuose.
„Kartais net tie, kuriems reikia gultis į ligoninę, yra pervežami į kitas įstaigas, jeigu Santaros klinikose nėra laisvų vietų. Mes juk irgi ne guminiai.
Kartais žmonės klausia, ar atvažiavus į priimamąjį su greitąja jis greičiau pateks pas gydytoją. Deja, bet atvažiavimo būdas nesuteikia pirmenybės. Kartais su greitąja atvyksta kelias savaites kosėjantis pacientas, kuris gyvena už trijų kilometrų nuo ligoninės.
Pasitaiko ir tokių, kurie piktinasi, kad buvo atvežti greitosios pagalbos automobiliu, o grįžti namo turi savarankiškai. Pervežimas organizuojamas tik senyvo amžiaus, negalią turintiems pacientams, bet ne jauniems ir sveikiems“, – aiškina medikas.
Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja pasakoja, kad neretai pas juos dėl menkų sveikatos problemų atvežami vaikai poliklinikų darbo metu.
„Tokie neskubūs pacientai padidina eiles, o ir gydytojo paslaugą jie greičiau gautų nuėję pas savo šeimos gydytoją“, – teigia gydytoja.
Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų skubios pagalbos skyriuje dirbantys medikai tikina dažnai sulaukiantys negatyvių pacientų ir jų artimųjų komentarų.
„Jau nesuskaičiuoju, kiek kartų esu atleistas iš darbo. Neretai paciento artimieji kelia per didelius lūkesčius, reikalavimus, šantažuoja, elgiasi agresyviai“, – apie darbo specifiką priimamajame kalba J. Jaramavičius.
