Gripu, COVID-19 bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis gyventojai šiuo metu serga intensyviau nei pernai tokiu pat metu. Plačiau papasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja Daiva Razmuvienė.
– Kodėl sergamumas taip išaugo ir ar neprireiks masinių ribojimo priemonių?
– Kiekvienais metais tokiu laikotarpiu sudarome labai palankias sąlygas virusams plisti, nes didžiąją paros dalį praleidžiame uždarose patalpose. Savaitės sergamumo rodikliai, kurie dabar skaičiuojami, nelabai iš tikrųjų gali pasakyti, kokiu spartumu tas procesas vystysis toliau. Praėjusių metų tą pačią savaitę suminiai sergamumo rodikliai buvo mažesni, šiemet jie didėjantys. Tačiau sugrįžus į praėjusį sezoną tuo pačiu laiku, sergančiųjų skaičiai pradėjo didėti iki kalėdiniu laikotarpiu. Tai nėra būdinga Lietuvai, lyginant su prieš pandeminiais gripo laikotarpiais. Praėjusią savaitę moksleiviams grįžus po rudens atostogų, tų visų trijų infekcijų grupių sergamumas išaugo. Tas rodiklis nuo 700 atvejų pasiekė beveik 1,1 tūkst. atvejų. Tačiau dar nėra nė vienos savivaldybės, kurioje būtų pasiektas epideminis slenkstis, kai turėtų sirgti 1,5 tūkst. asmenų per 100 tūkst. gyventojų. Telšiuose fiksuojamas mažiausias sergamumas, o Vilniaus apskrityje didžiausias. Ateinanti savaitė gali parodyti nebūtinai kylančią prognozę. Tačiau prisiminus gripo sezonus prieš pandemiją, tai jeigu jau prasidėdavo tas sergamumo didėjimas, jis kartais pasiekdavo ir epidemijas.
– Jei sergamumas šiomis ligomis yra toks ankstyvas ir intensyvus, gal šių ligų sezonas ir baigsis anksčiau nei pernai?
– Gali būti ir taip, kad jis baigsis anksčiau. Tą patį sako ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras. Dabartiniu metu koronaviruso atvejų daugiau nei gripo. Praėjusią savaitę buvo fiksuoti beveik šimtas gripo atvejų, o koronaviruso – net 4 tūkst. atvejų. Gali būti ir dvi bangos. Yra buvę, kad gripas prasideda, lyg ir nurimsta sergamumas, o tada vėl suaktyvėja ir gauname antrą bangą.
– COVID-19 ligos simptomai tapo labai panašūs į kitas peršalimo ligas. Dažnu atveju gyventojai galbūt tai nurašo elementariam peršalimui. Ar nematote pavojaus, kad dėl to ši koronaviruso infekcija ir vėl gali smarkiai išplisti?
– Šiuo metu ji yra labiausiai išplitusi iš visų tų trijų grupių. Į peršalimo grupę patenka tikrai ir nediagnozuoti gripo bei koronaviruso atvejai. Kadangi turime naują omikron XBB.1.5 subvariantą, su juo mes nesame susidūrę. Aišku, yra apie 35 tūkst. paskiepytų asmenų nuo spalio 5 d. Tai irgi duoda tam tikrą apsaugos barjerą. Europoje padidėjusio sergamumo neregistruojama, tiesiog atkreipiamas dėmesys, kad didžiausias pavojus yra rizikos grupėms. Šie asmenys dažniausiai kreipiasi su sunkiomis COVID-19 formomis, juos tenka guldyti ir į ligonines. Mes nežinome, kaip elgsis šis naujasis variantas, todėl situacija nuolatos stebima.
– Jei sergamumas dar labiau išaugtų, ar reikėtų kažkokių ribojimų ne tik dėl pacientų lankymo ligoninėse, bet ir kaukių grąžinimo?
– Dabartiniu metu pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos nusprendžia pagal tai, koks pas juos sergamumo apsilankymo srautas. Kol nėra paskelbtos epidemijos nei pas juos savivaldybėje, nei šalyje, jie gali sugriežtinti infekcijų kontrolės priemones. Kai kuriose įstaigose jos jau ir taikomos. Valdomi srautai, pacientų lankomumas ribojamas, naudojamos kaukės. Bet jei epidemija būtų paskelbta, tos infekcijų kontrolės priemonės būtų labai sugriežtintos. Kol kas neturime šitos situacijos, kol kas tik stebime.
