Krepšinio sirgaliai paskelbė tikrą karą Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir jį baudomis ginti bandančiai Lietuvos krepšinio lygai (LKL). Sekmadienį prie šūkį „Krabas yra rusų kekšė!“ skanduojančių aistruolių choro prisijungė į Kauną atvykę Klaipėdos „Neptūno“ gerbėjai, o šeštadienį jį namų arenoje kartojo kartą jau nubausti Vilniaus „Ryto“ sirgaliai.
Menkina, bet ar įžeidžia?
Kiek anksčiau viešojoje erdvėje dėl šūkio diskutuota ir apie tai, kur yra politikų kritikos ribos.
Necenzūriniai žodžiai minimi tiek Administracinių nusižengimų kodekse, tiek Baudžiamajame kodekse, o Vidaus reikalų ministerija neseniai teikė papildymą, kuriuo remiantis būtų baudžiama už tokius žodžius ar gestus internete, tiesa, vėliau jo atsisakė. Vis tik nors už necenzūrinius pasisakymus galima būti nubaustam, jokiame teisės akte nerastume sąrašo, kuriame būtų nurodyta, kurie tiksliai žodžiai yra necenzūriniai.
Iki 2015 metų Baudžiamajame kodekse buvo ir asmens įžeidimas. Už tai buvo galima sulaukti baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienų metų. Kiek vėliau dekriminalizuotas ir valstybės tarnautojo įžeidimas, už jį buvo galima sulaukti laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
„Ryto“ komanda po rungtynių prieš Kauno „Žalgirį“ sulaukė rašto iš LKL, čempionato organizatorės, apie 500 eurų baudą už LKL taisyklių pažeidimą dėl įžeidžiančios ir necenzūrinės skanduotės.
Taisyklės numato, kad sirgaliams draudžiama skanduoti skanduotes, kuriose yra necenzūrinių, įžeidžiančių, menkinančių ar žeminančių žodžių. Tai galioja ir per rungtynes demonstruojamiems plakatams, užrašams, vėliavoms.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų grupės ekspertai į klausimą, ar sirgalių skanduotė „Krabas yra rusų kekšė“ laikytina necenzūrine, atsakė glaustai: „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne daiktavardis kekšė („ištvirkusi, pasileidusi moteris“) teikiamas su žyma menk. (menkinamasis, menkinamai). Junginio rusų kekšė menkinamoji reikšmė dar ryškesnė, taigi ir visas sakinys vertintinas kaip menkinamasis.“
Kalbos konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė nesiryžo vertinti, ar tokia skanduotė gali įžeisti viešąjį asmenį: „Įvertinti, ar skanduotė gali įžeisti viešą asmenį, yra ne kalbos, o etikos klausimas. Jį nagrinėti turėtų etikos, teisės specialistai.“
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka nuo vertinimo nutarė susilaikyti, nes yra įsitikinęs, kad tai turėtų daryti etikos sargai: „Valstybinė kalbos inspekcija nėra moralės policija, ji nevertina, ar gražu.“
Pasak A. Valotkos, tik visapusė ekspertizė galėtų atsakyti į visus klausimus, nes būtina įvertinti visas aplinkybes – kontekstą, intonaciją, palydinčius veiksmus: „Žinote frazeologizmą „žmogus kiaulės akimis“? Bet toks pasakymas gi nereiškia, kad žmogus buvo pavadintas kiaule!“
Kodėl nėra necenzūrinių žodžių sąrašo?
Kalbininkas Eugenijus Zaikauskas, anksčiau kaip ekspertas talkinęs teismuose, LRT.lt pasakojo, kad bylose nagrinėjant tokius atvejus analizuojamas pats žodis, kokia intencija jis buvo pasakytas, kaip jį galėjo suprasti adresatas, kokios buvo reakcijos, kitos aplinkybės. Pasak jo, grynai kalbos požiūriu žodis „kekšė“ yra įžeidžianti frazė, bet tai ne viskas, ką reikėtų įvertinti.
„Reikėtų kalbėti ne apskritai, ne apie vieną žodį, tai žodyno [klausimas]. Mes suprantame, kad tai žemesnio stiliaus žodis, kad jis turi tam tikrą neigiamą emocinį užtaisą, bet nelygu kontekstas“, – pasakojo E. Zaikauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kurioje vietoje ir kuriuo laiku nuskambėjo pasisakymas Kauno mero atžvilgiu.
„Tai yra tam tikra kultūra, sirgaliai, tai specifinis kontekstas. Taip, yra ribojimų, tam tikrų veiksmų neturi būti, bet tai yra tam tikra grupė, kuri viešai atspindi nuomonę. Gal ji išreikšta ne visai maloniai, bet pasakyta aiškiai ir įtikinamai“, – sakė jis.
Pasak eksperto, nėra sąrašo, kas yra necenzūriniai žodžiai.
„Nemanau, kad padėtų, nes galima žodį ištraukti iš kitos srities, pritaikyti <…>. Esmė yra ne žodis“, – jis siūlė pagalvoti, ar terminas „laisvo elgesio moteris“ gali būti laikomas labiau cenzūriniu.
Be to, nagrinėjant įžeidimus paprastai kitokie kriterijai taikomi politikams. Kalbininkas kaip pavyzdį pateikė rinkimų debatus, kuriuose kandidatai vienas kitam ne kartą išsakė žodžius, kurie kitu atveju būtų įžeidimas.
„Politikų oda viešajai kritikai turėtų būti storesnė, taikomi kiti, lankstesni kriterijai“, – atkreipė dėmesį E. Zaikauskas.Tyrėjai vertina individualiai
LRT.lt kalbinti teisininkai pabrėžė, kad nėra sąrašo ar teisės akto, kuris nurodytų, kurie žodžiai yra necenzūriniai, o kiekvienas atvejis, pasiekęs teismą, vertinamas individualiai.
Anot advokatų kontoros „NOOR legal“ vyresniojo teisininko, advokato Haroldo Stankevičiaus, nagrinėjant ginčus dėl pasisakymų, svarbu atsižvelgti į kontekstą: kur ir kokiu būdu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, įžeidimai ar gestai ir pan., ir pasireiškimą, t. y. pavojingumą. Tarkime, pasisakymai, išsakyti asmeniškai, bus vertinami kitaip nei išsakyti viešose vietose, tokiose kaip renginiai ar socialiniai tinklai.
„Konstitucija užtikrina saviraiškos laisvę, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kalbos laisvė gali būti ribojama, jei ji pažeidžia kitų žmonių teises“, – minėjo H. Stankevičius.
Pasak teisininko, teismų praktikoje nuomonė yra suvokiama kaip kokių nors faktų supratimas, vertinimas, komentarai, pastabos, kuriems būdingas subjektyvumas.„Nuomonė neturi būti laikoma tikruoju faktu, tačiau ji turi remtis faktais ir negali jų iškraipyti. Už nuomonės paskleidimą dėl realių faktų ar įvykių baudžiamoji atsakomybė nekyla“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įžeidimas yra dekriminalizuotas ir pašalintas iš Baudžiamojo kodekso. O štai administracinė atsakomybė už įžeidimus gresia, jei siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. H. Stankevičius akcentavo, kad teisės aktai taikomi siekiant užtikrinti proporcingumą tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo.
„Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, ir atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsiranda tik tuo atveju, jei nustatoma, kad buvo siekta pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti švelnesnes priemones, užtikrinančias garbės ir orumo apsaugą, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse, o administracinė ir baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma kaip paskutinė priemonė“, – sako teisininkas.
