Tai ne žaidimas, o gyvybei pavojinga veikla“, – tėvus įspėja specialistai. Citata.lt domisi, kas tai per žaidimas ir kodėl jis populiarus tarp vaikų.
„Mokykloje pastaruoju metu pastebima, kad vaikai, pamatę socialiniuose tinkluose pavojingus žaidimus, bando juos kartoti. Žaidimo esmė – sau arba kitam sukelti alpimą, kai pirma atsitūpus giliai kvėpuojama, o po to greitai atsistojama prie sienos ir kitas vaikas kurį laiką spaudžia plaučių srityje“, – į Citata.lt kreipėsi paauglio mama vilnietė Ieva.
Ji sako, kad toks žaidimas kelia nerimą tiek tėvams, tiek mokytojams.
„Patys vaikai, atrodo, pavojaus nesupranta, jiems tai smagu, nauja. Mes, tėvai, bandome kalbėti su savo paaugliais, aiškiname galimas pasekmes, bet iš tiesų greičiausiai jų ir patys iki galo nesuvokiame.
Aišku, kad apsvaigęs vaikas gali kristi ir susižeisti, tačiau kyla klausimas, kaip tokie žaidimai veikia vaiko kūną, kraujotaką? Ar gali iš tiesų vaikas per tokius žaidimus mirti?“– klausia sunerimusi paauglio motina.
Vilniaus GMP Mokymų skyriaus vadovas, skubios pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas Citata.lt teigia, kad toks žaidimas yra labai pavojingas.
„Spaudžiant krūtinę, smegenys trumpam netenka deguonies, todėl vaikas ir alpsta.
Jeigu netyčia ilgiau užlaikytum, žaidimas gali baigtis ir mirtimi. Todėl tai ne žaidimas, o gyvybei pavojinga veikla. Kitaip ir vertinti negalėčiau, jei patys vaikai kitą vaiką vos ne į komą įveda.
Be to, nualpęs vaikas gali kristi ir patirti kitokių traumų, sužalojimų. Ar jį pagaus draugai, klausimas. Juolab ar mokės suteikti laiku pirmąją pagalbą?“ – kategoriškai vengti tokių žaidimų patarė specialistas.
Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad vaikai neretai tokių pavojingų žaidimų imasi vedami smalsumo, ieškodami jaudinančių pramogų.
„Tai mada, kuri plinta socialiniuose tinkluose. Vaikai kopijuoja kitus vaikus. Jie nenori atsilikti nuo bendraamžių. Kaip sakoma: „Kvailumas yra užkrečiamas.“
Jie irgi nori patirti tą patį, o paskui ir pasigirti prieš kitus: „Suprask, aš irgi kietas“, – apie keisto vaikų pomėgio motyvus pasakoja psichologas.
Paklaustas, ar vaikai turi mažesnį savisaugos instinktą nei suaugę, E. Šidlauskas atsako:
„Drąsa rizikuoti dažniausiai kyla iš nežinojimo, naivumo, pasekmių neįvertinimo.
Jie nesupranta, kad rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe“, – teigia psichologas ir pamini, kad panašios rizikingos praktikos būdingos ne tik vaikams, bet ir daliai suaugusiųjų.
„Visokios asketizmo, šamanizmo praktikos, sektos neretai dar pavojingesnių savęs žalojimo triukų prigalvoja.
Apskritai, žmogaus prigimčiai būdingas smalsumas, bėgimas nuo nuobodulio. Kartais tai pasiekia labai radikalias ir, švelniai tariant, neadekvačias formas“, – Citata.lt sako E. Šidlauskas.
Pašnekovas pasakojo, kad jo vaikystėje taip pat buvo populiarūs keisti žaidimai:
„Mes tikėjome, kad nualpus galima išeiti iš kūno. Paskui yra apie ką kalbėti: „Ar matei šviesą tunelio gale, o gal kokie angelai pasirodė?“
E. Šidlauskas įžvelgia tokiuose žaidimuose dar ir kitą pavojų.
„Į tokius žaidimus rizikuoja įsitraukti vaikai, kuriems nesiseka mokslai, socialiniai santykiai. Tie, kurie jaučiasi atstumti, yra žemos savivertės. Tada jie ieško įvairių būdų, kad būtų pastebėti, išskirtiniai“, – sako psichologas.
