„Teltonika“ nusprendė sustabdyti savo aukštųjų technologijų parko plėtros projektą Liepkalnyje, kuris apėmė 10 gamyklų statybą 55 ha teritorijoje. Bendrovės įkūrėjas Arvydas Paukštys socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbė, kad sprendimas buvo priimtas dėl valstybės institucijų veiksmų ir problemos su elektros tiekimu, užtrukusių derinimų bei biurokratinių kliūčių.
Pasak Paukščio, dėl šio projekto sustabdymo Lietuva neteks daugiau nei 6 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų, kuriose atlyginimai siektų 10 tūkst. eurų per mėnesį. Be to, jis pabrėžė, kad praleidusi šią investiciją, šalis praranda galimybę generuoti kelis milijardus eurų papildomo BVP, taip pat sustabdoma puslaidininkių pramonės plėtra, kuri turėjo tapti vienu iš svarbiausių augimo sektorių.
Paukštys atkreipė dėmesį, kad buvo pasirašytos sutartys dėl 3,5 mlrd. eurų investicijų, tačiau dėl vėluojančių sprendimų, nebuvo galima realizuoti planuotų projektų. „Teltonika“ taip pat turėjo atšaukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį su Taivano lustų gamykloms, o tai dar labiau paveikė planus.
Kodėl projektas sustabdytas?
Paukštys nurodo tris pagrindines priežastis, kurios lėmė šią situaciją:
- Elektros trūkumas – Lietuva neturi reikiamos 63 MW elektros galios, kuri būtų būtina projektui įgyvendinti. Nors prieš dvejus metus buvo susitarta dėl paramos šiam projektui su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), realūs veiksmų rezultatai buvo labai vangūs. „Litgrid“ atsisakė užtikrinti reikiamą elektros tiekimą, nurodydama kitas prioriteto turinčias iniciatyvas.
- Kliūtys su „Via Lietuva“ – Valstybinė institucija užblokavo projekto derinimus, nurodydama, kad elektros laidus reikia tiesti ne per kelių apsaugos zonas, bet per privačius sklypus. Šis klausimas atidėjo projekto eigą ir sustabdė statybų leidimų gavimą.
- Aplinkosaugos apribojimai – Energijos skirstymo operatorius (ESO) siūlė alternatyvą gaminti elektros energiją iš gamtinių dujų, tačiau dėl būsimo aplinkosauginių reikalavimų griežtėjimo ir mažo našumo, ši galimybė buvo atmesta.
Paukštys teigia, kad visos šios problemos užtruko kelis metus, o „Teltonikai“ nebuvo suteikta reikiama paramos, nors bendrovė investavo virš 300 mln. eurų be valstybės pagalbos. Dėl elektros trūkumo dalis gamyklų galės veikti tik su „užkaltais langais“, tai reiškia, kad dalis įrenginių liks nenaudojami.
Lietuvos biurokratija ir inovacijų trūkumas
Pramonininkų nuomone, šis atvejis atskleidžia ne tik biurokratijos problemas Lietuvoje, bet ir platesnį iššūkį – mažą investicijų į inovacijas lygį. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad tokios situacijos, kaip „Teltonikos“ atvejis, rodo, jog Lietuvoje reikia daugiau pastangų sprendimų greitinimui ir biurokratijos mažinimui, kad šalis galėtų konkuruoti su kitomis valstybėmis.
Pasak Janulevičiaus, Europos Sąjunga ir Lietuva praleido šansą investuoti į pažangias technologijas ir inovacijas, nes per mažai investuojama į mokslinius tyrimus. Palyginti su JAV ir Kinija, kurios skiria kur kas didesnę dalį savo BVP moksliniams tyrimams, ES ir Lietuva atsilieka nuo konkurentų.
Politinių permainų laukimas
Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas užsiminė, kad naujoji Vyriausybė stengsis išgelbėti šį projektą. Jis pažymėjo, kad biurokratinės kliūtys neturėtų stabdyti tokių svarbių projektų, ir teigė, jog nauji ministrai turės imtis priemonių, kad šie projektai būtų įgyvendinti.
Savickas taip pat pažymėjo, kad reikėtų didinti investicijas į inovacijas ir siekti, kad Lietuva taptų patrauklesne vieta technologijų ir pramonės plėtrai. V. Janulevičius savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuva turi stengtis sumažinti biurokratiją ir greitinti sprendimų priėmimą, jei nenori tapti viena iš besivystančių šalių, kurios remiasi tik ES dotacijomis, bet nekuria ilgalaikės ekonominės vertės.
„Teltonika High-Tech Hill“: ambicingas projektas, kurio ateitis neaiški
„Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parkas buvo numatytas kaip ambicingas projektas, kuris būtų turėjęs išaugti iki 2028 metų ir tapti vienu iš didžiausių aukštųjų technologijų centrų Europoje. Visos investicijos turėjo siekti kelis milijardus eurų, tačiau dėl biurokratinės stagnacijos ir infrastruktūros trūkumų projektas dabar kelia rimtų abejonių dėl savo ateities.
