Retas paprieštaraus, kad Kalėdų laikotarpis – ne tik tradicijų, susitikimo su artimaisiais ir laiko sau metas, tačiau ir nemenkas streso generatorius, kuris vienaip ar kitaip temdo šventinę nuotaiką. Pasak KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovės Eglės Šedbaraitės, naujausias tyrimas atskleidė, kad net 87 proc. žmonių dėl švenčių yra įsitempę, bet kiekvienas jų stresą patiria dėl skirtingų priežasčių, rašoma instituto pranešime žiniasklaidai.
Vieniems didžiausia našta yra dovanų paieška, kitiems – laiko trūkumas, valgio gaminimas ar didelės eilės parduotuvėse. Tiesa, dauguma vieningai sutaria, kad Kalėdos yra laukiamiausia šventė ir be baltosios mišrainės ji neįsivaizduojama.
Stresą dėl švenčių patiria net 87 proc. žmonių
„Naujausia mūsų instituto atlikta gyventojų apklausa parodė, kaip skirtingai, net tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, galime vertinti Kalėdų tradicijas, pasiruošimo šventei ritualus ir tai, kaip skirtingai visa tai mus veikia. Turbūt labiausiai nustebino rodiklis, kad, nepaisant to, jog 67 proc. apklaustųjų Kalėdos yra laukiamiausia šventė, net 87 proc. žmonių šis laikotarpis sukelia stresą. Įdomu ir tai, kad labiausiai žmones erzina didelės eilės parduotuvėse ir šventės diktuojamas vartotojiškumas, tačiau juk patys tose eilėse prieš Kalėdas ir stovime“, – kas šiemet lietuviams kelia daugiausiai neigiamų emocijų, pasakoja E. Šedbaraitė.
Tyrimo duomenimis, net 54 proc. patiria stresą dėl didelių eilių parduotuvėse, 47 proc. neramina per didelis vartotojiškumas, didelių išlaidų naratyvas erzina 39 proc. žmonių, kamščiai gatvėse – 38 proc., dovanų „medžioklė“ – 32 proc., laiko trūkumas – 23 proc., šventinio šurmulio ir Kalėdų muzikos perteklius kelia neigiamas emocijas 16 proc. apklaustųjų, šventinio stalo ruošimas ir valgių gaminimas – 11 proc., įvairūs šventiniai renginiai – 5 proc. Ir tik 13 proc. nurodė per šventes visiškai nepatiriantys streso.
„Ši įtampa atspindi šiuolaikinės visuomenės lūkesčius ir spaudimą sukurti tobulas šventes, o tai, be jokios abejonės, streso lygį tik padidina. Įdomu tai, kad, nurodydami erzinančiu vartotojišką švenčių akcentą, lietuviai ir šiemet Kalėdoms pinigų gailėti nežada – mūsų tyrimas parodė, kad dovanas dažniausiai planuojama pirkti 6–7 žmonėms, vidutiniškai joms išleidžiant 251 eurą, o šventiniam stalui – dar apie 146 eurus. Visgi džiugina tai, kad geriausias dalykas per Kalėdas vis dar išlieka žmogiškas ryšys – net 88 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems itin svarbus laikas, praleistas su šeima ir artimaisiais“, – lietuvių įpročius atskleidžia instituto vadovė.
Pasak jos, antras svarbiausias Kalėdų akcentas – Kalėdų eglutės puošimas ir namų dekoravimas – taip atsakė 64 proc., trečioje vietoje – dovanų teikimas artimiesiems – 55 proc. (kad jas labiau mėgsta gauti, atsakė 26 proc. apklaustųjų), ne mažiau svarbus bendravimas su draugais ir kolegomis – 36 proc., kaip ir pabėgimas nuo rutinos – 34 proc. Kad per Kalėdas svarbiau Jėzaus Kristaus gimimo šventimas, tvirtino 28 proc., kad poilsis ir kelionės – 17 proc., dalyvavimas vakarėliuose ir renginiuose – 12 proc., o labdaringa veikla ir savanoriavimas – 7 proc. apklaustų žmonių.
Lietuviai Kalėdas švenčia 5 skirtingais būdais
„Peržiūrėję apklausos rezultatus, pamatėme ir dar vieną įdomų niuansą – pagal požiūrį į Kalėdas, ir kaip jos yra švenčiamos, žmones galima segmentuoti ir suskirstyti į 5 skirtingus tipus, kurie atspindi ne tik jų šventimo stilių, bet ir vertybes, gyvenimo būdą bei šventėms keliamus lūkesčius. Nuo entuziastų, kurie sukuria tikrą šventinę magiją, iki minimalistų, pasirinkusių paprastumą, šventinio streso kamuojamų ar pabėgėlių, ieškančių ramybės toli nuo tradicinės šventės – kiekvienas tipas į šį laikotarpį turi savo unikalų požiūrį ir būdą dorotis su kylančiu stresu,“ – tyrimo įžvalgomis dalijasi E. Šedbaraitė.
Pasak jos, nors visi 5 tipai visuomenėje yra pasiskirstę apylygiai, šiek tiek daugiau žmonių apklausos metu save priskyrė prie dviejų savo esme radikaliai skirtingų tipų – „Kalėdų entuziastų“ (21 proc.) ir „Šventinio streso kamuojamų“ (21 proc.).
„Kalėdų entuziastai“ yra tikrieji Kalėdų ambasadoriai, nes šventėms ruoštis pradeda dar lapkritį: puošia namus, planuoja vakarėlius ir ieško dovanų artimiesiems. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie itin mėgaujasi šventiniu periodu ir Kalėdos jiems yra džiaugsmo metas, todėl nenuostabu, kad ši žmonių grupė dovanoms planuoja išleisti daugiausia – vidutiniškai joms ruošiasi skirti 251 Eur. Beje, „Kalėdų entuziastais“ dažniausiai yra moterys (69 proc.) ir Z kartos atstovai (23 proc.) ir šeimos, auginančios vaikus iki 5 metų amžiaus.
O štai priešinga jiems grupė – „Šventinio streso kamuojami“, kurie mėgsta Kalėdas, tačiau jaučia didelį stresą ir nuovargį dėl pasiruošimo. Kalėdos šiems žmonėms yra labiau pareiga, o ne šventinis malonumas, tad ir dovanoms jie skirs mažiausiai iš visų – 195 Eur. Reikšmingai dažniau tai yra Z kartos atstovai (23 proc.) ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje gyvenantys (51 proc.) žmonės“, – kas paaiškėjo iš tyrimo, pasakoja E. Šedbaraitė.
Anot jos, kita žmonių grupė – „Šventės pabėgėliai“ (20 proc.). Kaip nurodo pavadinimas, tokie žmonės dažnai pasirenka keliones, kaip alternatyvą tradicinėms šventėms, ir vertina ramesnį bei minimalistinį šventimo būdą – jiems Kalėdos patinka, tačiau jie nemėgsta jomis rūpintis. Dažniau tai yra vyrai (61 proc.), kurie tikisi atitrūkti nuo rutinos, todėl, vengdami įprastų šventinių ritualų, Kalėdų atostogas jie leidžia užsienyje, Lietuvos kurortuose arba kaimo sodybose. Tiesa, kad ir bėgdami nuo šventinio šurmulio, dovanoms išleidžia ne ką mažiau nei „Kalėdų entuziastai“ – vidutiniškai 240 Eur.
Taip pat iš apklausos paaiškėjo, kad kas penktą lietuvį galima priskirti „Religingų savanorių“ (19 proc.) grupei, kurie Kalėdas vertina kaip dvasinį laiką – per šventes jie dažnai renkasi savanorystę, aukojimą arba kitą socialinę veiklą. Kitaip tariant, jiems svarbu paminėti Kalėdas, kaip religinę šventę, susitelkiant į vertybes ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Tiesa, dovanoms „Religingi savanoriai“ taip pat negaili, vidutiniškai joms skirdami 228 Eur. Šiai grupei dažniausiai priklauso kūdikių bumo atstovai (vyresni nei 60 metų žmonės), kurie sudaro 23 proc., tūkstantmečio kartos atstovai – 28 proc., o Z kartos yra mažiausiai – tik 5 proc. apklaustųjų.
Ir, žinoma, „Minimalistai“, kurie Kalėdas švenčia vengdami triukšmo, gausaus dekoravimo, įmantrių šventinių renginių ir perteklinio pasiruošimo. Tai – reikšmingai dažniau mažesniuose miestuose (57 proc.) gyvenantys žmonės, kuriems Kalėdos asocijuojasi su paprastumu ir minimalizmu, todėl jie dažniausiai renkasi simbolines dovanas, joms išleisdami tiek pat mažai, kiek ir „Šventinio streso kamuojami“ – vidutiniškai 196 Eur.
Balta mišrainė karaliauja
„Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai Kūčios ir Kalėdos Lietuvoje vis dar yra švenčiamos tradiciškai. Pavyzdžiui, net 3 iš 4 laikosi tradicinės 12 patiekalų Kūčių vakarienės, kas antras 55–64 metų amžiaus žmogus Kūčių dieną pasninkauja, 7 iš 10 šventes leidžia su artimaisiais ir giminėmis, 60 proc. prieš Kūčių vakarienę dalijasi kalėdaičiais, o 46 proc. sukalba bendrą maldą. Tačiau šventės tradicijos ir įprasta rimtis pamažu keičiasi“, – pastebi tyrimą atlikusio instituto vadovė.
Pasak jos, nors pasninkauja 42 proc. apklaustųjų, į mišias teigė einantys tik 23 proc. žmonių (reikšmingai dažniau tai daro kaimiškų vietovių gyventojai, kurie taip pat reikšmingai dažniau pasninkauja Kūčių dieną), kaip ir šiaudus iš po staltiesės Kūčių vakarą traukia tik 17 proc. apklaustųjų. Į Kalėdų tradicijas pamažu skverbiasi kiti papročiai, pavyzdžiui, kalėdiniais megztiniais per šventes rengiasi 16 proc., o pieno ir sausainių Kalėdų seneliui per naktį palieka 8 proc. apklaustųjų – taip elgiasi kas penkta iki 10 metų vaikus auginanti šeima.
„Kadangi Kalėdų dieną dauguma Lietuvos gyventojų laiką leidžia su artimaisiais, šeimyniniai pietūs namuose yra svarbiausias ritualas net 67 proc. apklaustųjų, tad nestebina, kad išlaidos Kalėdiniam stalui nemažėja. Įdomu tai, kad beveik pusė žmonių šventiniam maistui planuoja išleisti iki 100 eurų, tačiau net 27 proc. Kalėdų stalui skirs dvigubai ar trigubai daugiau – 200–299 eurus. Šis pokytis rodo, kad, nors dalis gyventojų stengiasi taupyti, kita dalis prioritetą teikia gausesniam šventiniam vaišių stalui, tačiau didėjančios maisto kainos ir tam tikri lūkesčiai lemia, kad šventės daliai žmonių tampa reikšmingu finansiniu įsipareigojimu, o tai savo ruožtu kelia prieššventinio streso lygį“, – pastebi E. Šedbaraitė.
Pasak jos, kasmet nesikeičia ir tai, ką lietuviai deda ant Kalėdų stalo – karaliene vis dar išlieka balta mišrainė, kuria per šventes pasirūpina daugiau nei pusė apklaustųjų. Silkė pataluose yra antras pagal populiarumą patiekalas – be jos švenčių neįsivaizduoja 36 proc., be torto ar pyrago – 31 proc., Kūčių vakarienės likučių – 29 proc., keptos vištos – 25 proc., keptos anties – 18 proc., kiaulienos kepsnių – 17 proc., kepto kalakuto – 7 proc., keptos žąsies – 7 proc., raugintų kopūstų su mėsa – 5 proc., kugelio – 4 proc. apklaustųjų.
Įdomu tai, kad vyrai dažniau nei moterys (43 proc.) nurodo silkę pataluose, kaip būtinybę, Z karta (18–34 m.) išskiria tortą ar pyragą, kaip svarbiausią atributą ant šventinio stalo – taip atsakė 48 proc., kas trečiam X kartos atstovui reikšmingai svarbi kepta antis, o 60 metų ir vyresni dažniau renkasi keptą kiaulieną.
