Amerikietis visą gyvenimą taupė pinigus ir atsisakė daugelio dalykų, kad galėtų anksčiau išeiti į pensiją, tačiau mirė ir nespėjo pasimėgauti trokštamomis atostogomis. Jo dukra Rebekah Sanderlin pasidalijo šia istorija su leidiniu „Business Insider“.
Vyras beveik visą gyvenimą dirbo tame pačiame dešrų fabrike: būdamas 15-os metų įsidarbino kiemsargiu, o sulaukęs 30-ies tapo operacijų vadovu. Uždarius įmonę, jis persikėlė į kitą miestą ir užėmė panašias pareigas.
Remiantis dukters prisiminimais, prekybos centruose tėvas įtikinėjo vaikus valgyti nemokamus produktų pavyzdžius, linksmindavo pasivažinėjimu liftais, ančių lesinimu parke ar nemokamais koncertais ir aviacijos pasirodymais. Vyriškis išstudijuodavo kiekvienos prekės kainą ir visada pirkdavo tik pigias prekes su parduotuvės prekės ženklu.
Vyras naujų automobilių niekada nepirko – tik naudotus. „Vieną dieną jo automobilio lubos per daug nusmuko ir užblokavo galinio vaizdo veidrodėlį, todėl jis įsmeigė į jas dešimtis įvairiaspalvių drabužių segtukų, kad neišleistų pinigų remontui“, – prisiminė R. Sanderlin. Jis galėjo sau leisti naują automobilį, bet svajojo sutaupyti daugiau pinigų ir anksčiau išeiti į pensiją.
„Jis labai laukė valandos, kai baigsis jo darbinis gyvenimas. Jam darbas buvo tai, ką dirbi iki tol, kol gali sau leisti išvykti ir pradėti gyventi. Kiekvienas atlyginimas priartindavo jį prie šio tikslo“, – pasakojo R. Sanderlin.
Sulaukęs 45 metų vyras buvo atleistas iš darbo, o tai nebuvo jo planuose, todėl ieškojo darbo ne visai darbo dienai, tačiau niekur neužsibuvo.
Sulaukęs 50-ies jis pagaliau nusprendė, kad laikas pailsėti, tačiau nesugalvojo, ką su šiuo laiku veikti, ir jis buvo iššvaistytas. Kiekvieną mėnesį jis išleisdavo apie 900 dolerių maistui, būstui, komunalinėms paslaugoms ir transportui. Pensininkas baiminosi, kad pinigai greitai baigsis, todėl naujų drabužių nepirko ir su pilnamečiais vaikais, pasiruošusiais už jį sumokėti, į restoranus nevaikščiojo.
Vyras atsisakė sveikatos draudimo, kuris jam būtų kainavęs daugiau nei 1200 JAV dolerių per mėnesį. Jis tikėjosi, kad jo sveikatai nieko neatsitiks, kol jam sueis 65 metai, ir jis nepasinaudojo vyriausybės programa, kuri padengia gydymo išlaidas. Tačiau, smarkiai priaugęs svorio ir prasidėjus gerklės skausmui, jis pasidavė vaikų įtikinėjimui kreiptis į pažįstamą gydytoją. Tuomet ir sužinojo, kad serga ketvirtos stadijos stemplės vėžiu. Po šešių mėnesių vyras mirė, palikdamas kiekvienam savo vaikui po 10 tūkst. dolerių.
Jis norėjo, kad eitume apsipirkti ir nusipirktume ką nors brangaus, ko jis pats niekada nedarė. Jis juokavo, kad jau susitaupė pinigų ir dabar atėjo mūsų eilė juos išleisti. […] Jis nebeturėjo jėgų eiti su mumis apsipirkti, bet kiekvienas iš mūsų jam demonstravome savo pirkinius“, – prisiminė dukra.
Moteris prisipažino, kad perėmė kelis tėvo įpročius. Ji visada perka prekes išpardavimo metu ir užpildo savo krepšelį pigiais parduotuvių prekių ženklo produktais.
