Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius dėl paliaubų. Pasak V. Zelenskio, nors Rusija tvirtina, kad neatsisako tokios idėjos, vis dėlto V. Putinas iš tiesų to nepalaikys.
V. Zelenskio teigimu, V. Putinas paprasčiausiai bijo tą pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis.
„Dabar visi girdėjome iš Rusijos labai nuspėjamus, labai manipuliatyvius V. Putino žodžius, kuriais jis reagavo į idėją dėl taikos fronte, nors iš tikrųjų jis jau dabar rengiasi atsisakyti šios idėjos. V. Putinas, žinoma, bijo tai tiesiogiai pasakyti prezidentui D. Trumpui: kad nori tęsti šį karą, nori žudyti ukrainiečius. Todėl jie Maskvoje tylos idėją formuluoja su tokiomis išankstinėmis sąlygomis, kad arba apskritai niekas neįvyks, arba trukdys, kad tai neįvyktų kuo ilgiau. V. Putinas dažnai taip daro – jis nesako „ne“ tiesiogiai, bet daro tai taip, kad praktiškai viską tik vilkina ir normalius sprendimus daro neįmanomus. Manome, kad visa tai tėra dar viena Rusijos manipuliacija“, – sako V. Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina sutinka dėl JAV siūlomų paliaubų.
„Buvo amerikiečių pasiūlymas dėl besąlygiškos taikos danguje, jūroje ir fronte. Mes Ukrainoje priėmėme šį pasiūlymą. Iš amerikiečių pusės išgirdome, kad jie pasirengę organizuoti kontrolę ir patikrinimą. Ir tai įmanoma užtikrinti pasitelkus JAV ir Europos pajėgumus. Ir paliaubų metu parengti atsakymus į visus klausimus dėl ilgalaikio saugumo ir tikros, patikimos taikos bei pateikti karo užbaigimo planą. Ukraina pasirengusi dirbti kuo greičiau ir konstruktyviau. Apie tai pasakėme JAV atstovams, apie tai žino mūsų partneriai Europoje ir visi mūsų partneriai pasaulyje.
Mes nekeliame sąlygų, kurios ką nors apsunkintų. Tai daro Rusija. Kaip visada sakėme, vienintelė, kuri vilkins reikalus, vienintelė, kuri bus nekonstruktyvi, yra Rusija. Jie nori karo. Putinas pavogė taikos metus ir tęsia šį karą – diena po dienos. Dabar turime daryti jam spaudimą. Turime įvesti sankcijas, kurios padėtų. Toliau dirbsime su savo partneriais JAV ir Europoje, su visais pasaulyje, kurie nori taikos, kad priverstume Rusiją nutraukti karą“, – vakariniame pranešime sakė V. Zelenskis.
Putinas kelia „rimtų klausimų“ dėl paliaubų Ukrainoje plano
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, tačiau Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
V. Putinas pirmą kartą pakomentavo planą, kuriam Ukraina pritarė antradienį per derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sakydamas, kad yra „už“ siūlomas paliaubas, tačiau „yra niuansų“ ir jam kyla „rimtų klausimų“ dėl to, kaip jos veiks.
„Manau, kad mums reikia pasikalbėti su kolegomis amerikiečiais… Galbūt pasikalbėti telefonu su prezidentu Trumpu ir aptarti tai su juo“, – sakė V. Putinas žurnalistams.
Jungtinės Valstijos ragina Rusiją sutikti su paliaubomis be jokių sąlygų, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė: „Tai ir norime žinoti – ar jie pasirengę tai padaryti besąlygiškai.“
D. Trumpas ketvirtadienį sakė, kad V. Putino pareiškimas buvo „daug žadantis“, bet „neišsamus“.
„Daugelis galutinio susitarimo detalių iš tikrųjų buvo aptartos. Dabar pažiūrėsime, ar Rusija su tuo sutiks, o jei ne, tai bus labai apmaudi akimirka pasauliui“, – sakė D. Trumpas.
„Norėčiau su juo susitikti arba pasikalbėti. Tačiau turime greitai tai užbaigti“, – aiškino jis.
V. Putinas per savo spaudos konferenciją kiek anksčiau pareiškė, kad Rusija imsis „tolesnių veiksmų“ atsižvelgdama į padėtį vietoje, nes jos pajėgos sparčiai daro pažangą fronto linijoje.
Trečiadienį lankydamasis kariniame štabe Kursko srityje Rusijos prezidentas pasidžiaugė karių padaryta pažanga prieš Ukrainą.
Jis teigė, kad Rusijos pajėgos „žengia į priekį beveik visuose fronto linijos rajonuose“, ir pridūrė, kad „atsižvelgdami į tai, kaip klostysis situacija vietoje, sutarsime dėl tolesnių žingsnių siekiant užbaigti konfliktą ir pasiekti visiems priimtinus susitarimus“.
D. Trumpui reikalaujant kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį konfliktą, jo pasiuntinys Steve’as Witkoffas ketvirtadienį atvyko į Maskvą aptarti šio plano.
Kremliaus aukšto rango padėjėjas Jurijus Ušakovas laikraščiui „Izvestija“ sakė, kad V. Putinas su S. Witkoffu susitiks ketvirtadienio vakarą ir susitikimas vyks už uždarų durų.
Rusija jau daugiau kaip metus stumiasi į priekį mūšio lauke ir ketvirtadienį paskelbė, kad išstūmė Ukrainos pajėgas iš Sudžos miesto Rusijos Kursko srityje.
D. Trumpas yra išreiškęs optimizmą, kad jo komanda gali užtikrinti paliaubas, nepaisant Maskvos laimėjimų mūšio lauke.
„Jei mums pavyks priversti Rusiją sustoti, tada turėsime visiškas paliaubas. Ir manau, kad prie karo niekada nebegrįšime“, – trečiadienį sakė D. Trumpas žurnalistams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau ketvirtadienį sukritikavo Maskvos delsimą pateikti oficialų atsakymą ir socialiniuose tinkluose parašė, jog tai rodo, kad „Rusija siekia pratęsti karą ir kuo ilgiau atidėti taiką“.
„Ilgalaikė taika“
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė: „Mes sutinkame su pasiūlymais nutraukti karo veiksmus, tačiau su sąlyga, kad tas nutraukimas vestų prie ilgalaikės taikos ir būtų sprendžiamos pagrindinės krizės priežastys.“
Ukraina yra paprašiusi savo sąjungininkių Europoje dislokuoti karinius kontingentus jos teritorijoje, kai tik baigsis jau daugiau kaip trejus metus trunkantis karas, ir sako, kad tokie kontingentai saugotų nuo būsimų Rusijos atakų.
Tačiau Rusija anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje dislokuojančios šalys įsitrauktų į „tiesioginį ginkluotą konfliktą“ su Maskva ir kad ji į tai atsakytų „visomis turimomis priemonėmis“.
„Mums visiškai nepriimtina, kad Ukrainoje po bet kokia vėliava dislokuojami kitų valstybių kariuomenės daliniai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Ar tai būtų užsienio kontingentas, ar karinė bazė… Visa tai reikštų šių šalių įsitraukimą į tiesioginį ginkluotą konfliktą su mūsų šalimi“, – teigė ji.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė užsiminė, kad galėtų dislokuoti taikos palaikymo pajėgas, bet Maskva tokią idėją atmetė, kalbant ir apie ugnies nutraukimą, ir apie ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai.
Trumpas Baltuosius rūmus paprašė JAV kariuomenės sukurti Panamos kanalo galimybes, sako pareigūnai
Potencialūs planai yra nuo glaudesnio bendradarbiavimo su Panamanijos saugumo pajėgomis ir iki mažiau tikėtinų galimybių JAV kariuomenei konfiskuoti kanalą jėga, JAV pareigūnai sakė „NBC News“.
Vašingtonas – Baltieji rūmai nurodė JAV kariuomenei parengti galimybes padidinti Amerikos kariuomenės buvimą Panamoje, kad būtų pasiektas prezidento Trumpo tikslas „susigrąžinti“ Panamos kanalą, teigia du planavimo pareigūnai.
Praėjusią savaitę bendram kreipimosi į Kongresą Trumpas sakė: „Norėdami dar labiau sustiprinti mūsų nacionalinį saugumą, mano administracija susigrąžins Panamos kanalą“. Nuo to laiko administracijos pareigūnai nesakė, ką reiškia „susigrąžinimas“.
JAV Pietinė vadovybė kuria galimus planus, kurie skiriasi nuo glaudžiau bendradarbiaujant su Panamanijos saugumo pajėgomis ir iki mažesnės tikėtinos galimybės JAV kariuomenei, per jėgai konfiskuoti Panamos kanalą, sakė pareigūnai. Ar naudojamos karinės pajėgos, pridūrė pareigūnai, priklauso nuo to, kiek Panamanijos saugumo pajėgos sutinka bendradarbiauti su JAV.
D.Trumpo administracijos tikslas yra padidinti JAV karinį buvimą Panamoje, kad būtų sumažinta Kinijos įtaka ten, ypač prieiga prie kanalo, sakė pareigūnai.
Tiek Panama, tiek Kinija neigia, kad 50 mylių kanale yra užsienio kišimosi į užsienį, kurio neutralumas yra įtvirtintas Panamos konstitucijoje. Kinijos pareigūnai apkaltino JAV panaudojant „prievartą“, siekiant spausti Panamanijos pareigūnus, kad blokuotų Kinijos pagalbos projektus.
JAV pareigūnai „NBC News“ sakė, kad JAV pietų vadovybės vadas adm. Alvinas Holsey šią savaitę pristatė strategijų projektą Gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui. Tikimasi, kad kitą mėnesį Hegsethas apsilankys Panamoje.
Pareigūnai perspėjo, kad JAV invazija į Panamą yra mažai tikėtina ir bus rimtai apsvarstyta tik tuo atveju, jei didesnis Amerikos karinis buvimas Panamoje nepasieks prezidento Donaldo Trumpo tikslo susigrąžinti vandens kelią, sakė pareigūnai.
Nei Pentagonas, nei Panamanijos ambasada Vašingtone iš karto neatsakė į prašymą komentuoti.
Per didelis kinų buvimas?
Trumpas teigė ketinantis grąžinti kanalo nuosavybę į JAV po to, kai Panama daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus kontroliavo rajoną pagal Carterio administracijos pasirašytą sutartį.
JAV pareigūnai teigė, kad privačiai Trumpas savo patarėjams sakė, kad mato JAV karinį buvimą Panamoje ir pačiame kanale kaip kritišką šioms pastangoms. Trumpas taip pat leido suprasti, kad jis nori, kad JAV tarnybos nariai būtų matomi kanalo zonoje kaip jėgos šou.
Trumpo administracijos pareigūnai teigė, kad Kinija yra per didelis buvimas netoli kanalo. Konflikto atveju, jų teigimu, Pekinas galėjo uždaryti kanalą į Amerikos laivybą, įskaitant karinius laivus.
Praėjusio mėnesio vizito Panamoje metu valstybės sekretorius Marco Rubio Panamanian prezidentui José Raúl Mulino sakė, kad „status quo yra nepriimtina“ dėl Kinijos buvimo Panamoje. Mulino teigė, kad vien Panamanijos vyriausybė administruoja kanalą ir bet kokiu būdu paneigė kanalo į Kiniją operaciją.
Po to, kai Panama atsisakė atnaujinti pagrindinį infrastruktūros susitarimą su Kinija, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jian teigė, kad projektai yra Pekino juostos ir kelių plėtros iniciatyvos dalis ir kad Kinija „tvirtai priešinasi JAV šypsenoms ir pakenkia diržų ir kelių bendradarbiavimui spaudimo ir prievartos priemonėmis“.
Praėjusiais metais dabar pasitraukusi generolas Laura Richardson, tuometinė Jungtinių Valstijų Pietų vadovybės vadas, liudijęs Rūmų ginkluotųjų tarnybų komitetui, sakė, kad Kinija „žaidžia ilgą žaidimą“. Richardsonas perspėjo, kad Kinijos vyriausybės remiami ekonominės plėtros projektai yra „dvigubo naudojimo vietos ir įrenginiai“, kuriuos galima greitai apversti ir naudoti kariniams tikslams.
„KLR praneša savo investicijas kaip taikias, tačiau iš tikrųjų daugelis yra būsimos daugialypės srities taškai PLA ir strateginiai karinio jūrų laivyno taškai“,-sakė ji, kalbėdama apie Kinijos Liaudies Respubliką ir Liaudies išsivadavimo armiją. „Panamoje KLR kontroliuojamos valstybinės įmonės, valstybinės įmonės, ir toliau siūlo projektus, susijusius su Panamos kanalu-pasauliniu strateginiu droselio tašku.“
Galimos JAV strategijos
Šiuo metu JAV kariuomenė turi daugiau nei 200 karių Panamoje, tačiau skaičius svyruoja, kai kariuomenė sukasi ir išeina, teigia gynybos pareigūnas, kalbėjęs apie anonimiškumo sąlygą. Kai kurie iš šių karių apima specialiųjų pajėgų padalinius, dirbančius su Panamanijos pajėgomis, siekdami apsaugoti šalį nuo vidinių grėsmių, sukilimų ar neramumų.
Potencialios administravimo strategijos apima tiesiog užtikrinimą, kad JAV laivai saugiai praeitų per kanalą, kad būtų atkurta bendra JAV nuosavybė ir praėjimo veikla, pranešė pareigūnai. Kitos nagrinėjamos galimybės yra JAV kariuomenės naudojimas esamiems Panamos uostams apsaugoti, kurti naujus uostus Panamoje ar panaudojant inžinierių armijos korpusą kanalo spynoms valdyti, pranešė pareigūnai.
Taip pat vyksta diskusijos apie armijos džiunglių mokyklų ar treniruočių stovyklų atidarymą Panamoje, kaip ir tos, kurios JAV kariai mokėsi džiunglių kare, kol 1999 m. Kanalas buvo oficialiai perduotas Panamoje.
Dar vienas nuolatinio planavimo dėmesys yra potencialiai padėti JAV karinėms pajėgoms netoli Panamos, jei įvyktų regioninis karas, arba grėsmė JAV tokiu atveju JAV kariuomenė sieks užsitikrinti Panamos kanalą ir panaikinti Kinijos patekimą į kritinį vandens kelią. Amerikos pareigūnai perspėjo, kad JAV bus blokuojami tik Kinijos tranzitas per kanalą karo atveju.
Panamos kanalas yra vienas judriausių pasaulio vandens kelių, kuriam per jį praeina dauguma krovinių, kurie eina per JAV, arba važiuojant į JAV, jei Panamos kanalas būtų užblokuotas, laivai turės traukti aplink Pietų Ameriką, smarkiai padidindami kiekvieno kelionės sąnaudas ir laiką.
Po nesėkmingų prancūzų pastangų JAV pastatė kanalą nuo 1904 iki 1914 m. 1977 m., Po ilgalaikių Panamaniečių protestų, prezidentas Jimmy Carteris pasirašė sutartį, dėl kurios kanalas buvo kontroliuojamas Panamoje. 1989 m., Per George’ą H.W. Busho administracija, JAV pajėgos įsiveržė į Panamą ir nuvertė šalies lyderį Manuelį Noriegą, kuris vėliau buvo nuteistas už prekybą narkotikais.
Praėjusią savaitę savo bendram kreipimosi į Kongresą Trumpas teigė, kad JAV jau siekia apriboti kinų buvimą kanale. „Tiesiog šiandien didelė Amerikos kompanija paskelbė, kad perka abu uostus aplink Panamos kanalą ir daugybę kitų dalykų, susijusių su Panamos kanalu ir pora kitų kanalų.“
JAV investicinė įmonė „BlackRock“ yra dalis grupės, perkančios 90% „Panama Ports Company“, valdančios Balboa ir Cristobal uostus Ramiojo vandenyno ir Atlanto kanale, uostus. Šis akcijų paketas perkamas iš Honkonge įsikūrusios įmonės „CK Hutchinson“ už 22,8 milijardo dolerių.
