Praėjusiais metais greitosios mados gigantą „Shein“ buvo galima matyti visur – nuo šio prekių ženklo drabužių apžvalgų socialiniuose tinkluose iki bent vienos prekės kaimynų pašto dėžutėje. Dabar naujai pasirodžiusi „Shein“ veiklos ataskaita tik patvirtino tai, kas buvo akivaizdu: šis prekių ženklas oficialiai yra didžiausias aplinkos teršėjas mados pasaulyje. Be to, tyrimai rodo, kad „Shein“ ir „Temu“ gaminami drabužiai netgi gali kelti pavojų sveikatai.
Per 12 metų nuo „Shein“ įkūrimo šis kinų prekių ženklas tapo žinomas dėl rekordinių gamybos tempų, kurie, kaip pranešama, 2023 m. bendrovei atnešė daugiau nei 30 mlrd. dolerių pajamų. Nors skaičiavimai skiriasi, naujai sukurtas „Shein“ dizainas gali tapti drabužiu vos per 10 dienų, o kiekvieną dieną svetainėje pridedama iki 10 000 gaminių. Pranešama, kad bendrovės internetiniame puslapyje bet kuriuo metu galima rasti apie 600 000 skirtingų prekių, vidutinė jų kaina siekia 10 eurų.
Nuo paauglystės dėvėtų daiktų parduotuvių slenksčius minanti Augustė Barbora Budrienė pomėgį išvystė į „Dressedherring“ verslą ir jau antrus metus skatina lėtą, tvarią madą surastiems dėvėtų drabužių perliukams ieškodama naujų namų.
„Kai pradėjau vaikščioti į dėvėtų drabužių parduotuves, ultragreitosios mados drabužių kuistukuose dar tikrai nebuvo. Tai ganėtinai naujas, būtent per COVID-19 pandemiją atsiradęs, reiškinys“, – pasakoja A. Budrienė.
Žodžiai „Shein“ ir „kokybiškas“ viename sakinyje skamba kaip cepelinai ir kečupas.
A. Budrienė
Dabar rasti dėvėtų rūbų parduotuvę, kurioje nebūtų „Shein“ produkcijos, beveik neįmanoma. Pašnekovė „Shein“ drabužius vadina „vienkartiniais“ dėl itin prastos jų kokybės, tačiau šis faktas nesustabdo pirkėjų, tad netgi dėvėti „Shein“ drabužiai dažniausiai pardavinėjami už didesnę nei pradinę kainą.
„Žodžiai „Shein“ ir „kokybiškas“ viename sakinyje skamba kaip cepelinai ir kečupas. Turiu pripažinti, kad drabužių raštai, o kartais ir modeliai tikrai būna gražūs, bet šio prekių ženklo drabužių niekada neperku, nes dar nesu radusi tokio, kurio kokybė būtų to verta. Vos palietus švitrinio popieriaus „švelnumo“ plastikinį audinį etiketės tikrinti net nereikia, nes žinau, kad tai – „Shein“. Iškart imu savęs klausinėti: kodėl žmonės dėvi tokį šlamštą? Ar mes tikrai taip savęs nevertiname, kad prie odos po 10–12 valandų per dieną glaudžiame tokį nuodą?“ – stebisi pašnekovė.
Atlikus žemų kainų kinų prekybos platformų „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ prekių apžvalgą paaiškėjo, jog produktuose esančių toksiškų cheminių medžiagų kiekis ženkliai viršija normas – kartais ir kelis šimtus kartų.
Ir nors ilgą laiką „Shein“ produktų prilyginimas nuodams galėjo skambėti tik kaip metafora, pastarojo meto tyrimai parodė niūrią realybę. Atlikus žemų kainų kinų prekybos platformų „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ prekių apžvalgą paaiškėjo, jog produktuose esančių toksiškų cheminių medžiagų kiekis ženkliai viršija normas – kartais ir kelis šimtus kartų.
„Dauguma prekių, ypač perkamų „AliExpress“, „Temu“ ir pan. parduotuvėse, yra pagamintos Kinijoje, kur taikomi kitokie gamybos standartai nei Vakarų šalyse. Taigi, turime suprasti ir riziką, kurią tokios prekės gali kelti“, – situaciją komentuoja Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja dr. Violeta Kaunelienė.
Toksiškos medžiagos – net vaikams skirtuose gaminiuose
Dėl spartaus kinų prekių ženklų augimo vis dažniau tikrinama jų verslo praktika ir saugos standartai. Seulo pareigūnai kas savaitę atlieka tokio tipo analizes – per paskutinę patikrą rugpjūčio mėnesį apžvelgti 144 „Shein“, „AliExpress“ ir „Temu“ gaminiai. Dalis jų neatitiko standartų.
„Shein“ parduodamų batų sudėtyje rastas didelis kiekis ftalatų – cheminių medžiagų, naudojamų plastiko lankstumui, patvarumui ir ilgaamžiškumui didinti, o vienoje poroje jų kiekis net 229 kartus viršijo leistiną normą. Per ankstesnį patikrinimą batuose ftalatų kiekis normą viršijo 428 kartus.
„Nustatyta, kad ftalatai yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, veikiančios hormonų sistemas ir galinčios sukelti neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, toksinį poveikį reprodukcijai, vystymosi sutrikimus ir padidėjusią lėtinių ligų riziką. Europos Sąjunga įgyvendino griežtas taisykles, ribojančias tam tikrų ftalatų naudojimą žaisluose, vaikų priežiūros prekėse, su maistu besiliečiančiose medžiagose ir medicinos prietaisuose“, – žalą įvardija V. Kaunelienė.
Pašnekovės teigimu, dėl savo cheminės struktūros ftalatai lengvai išplaunami iš gaminių ir patenka į aplinką, todėl žmonės plačiai susiduria su jų poveikiu nurydami, įkvėpdami ir absorbuodami per odą.
Atliekant tyrimą, „Shein“ pardavinėjamose kepurėse taip pat aptiktas didelis kiekis formaldehido – cheminės medžiagos, naudojamos namų statybos produktuose, klijų ir tekstilės gamyboje.
„Dėl plataus naudojimo formaldehidas yra dažnas patalpų oro teršalas, todėl dažnai patiriamas jo poveikis įkvėpus, nurijus, jis veikia patekęs per odą. Trumpalaikis poveikis gali sukelti akių, nosies ir gerklės sudirginimą, o ilgalaikis arba aukšto lygio poveikis siejamas su sunkesnėmis pasekmėmis sveikatai, įskaitant kvėpavimo takų sutrikimus ir padidėjusią tam tikrų rūšių vėžio riziką“, – pasakoja mokslininkė.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra formaldehidą priskiria prie pirmos grupės kancerogenų – cheminių medžiagų, skatinančių navikų susidarymą organizme. Dėl šių sveikatos problemų daugelyje regionų formaldehido naudojimas griežtai reglamentuojamas.
„Temu“ gaminamuose vidpadžiuose rastas švino kiekis daugiau kaip 11 kartų viršija leistiną normą.
Pietų Korėjos valdžios institucijos taip pat nustatė, kad „Temu“ gaminamuose vidpadžiuose rastas švino kiekis daugiau kaip 11 kartų viršija leistiną normą, rašo „Le Monde“.
„Nors švinas buvo plačiai naudojamas, dabar jis pripažintas labai toksiška medžiaga, darančia didelį poveikį sveikatai ir aplinkai. Švino poveikis ypač kenksmingas vaikams, nes dėl jo gali sulėtėti jų raida, sutrikti pažintinės funkcijos, sumažėti intelekto koeficientas, atsirasti elgesio problemų ir sutrikti augimas. Suaugusiesiems lėtinis švino poveikis gali sukelti hipertenziją, inkstų pažeidimų, reprodukcijos problemų ir neurologinių sutrikimų. Švinas laikui bėgant gali kauptis organizme, todėl net ir nedidelis jo poveikis gali sukelti ilgalaikių pasekmių sveikatai“, – neigiamus efektus vardija V. Kaunelienė.
Europos Sąjunga uždraudė naudoti šviną daugelyje plataus vartojimo produktų, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, nustatyti griežti švino kiekio geriamajame vandenyje, maiste ir kosmetikoje standartai. Pasaulyje taip pat iš esmės atsisakyta naudoti švino turinčius dažus ir benziną su švinu.
Dviejuose „Shein“ nagų lako buteliukuose rasta 1,4-dioksano – jo koncentracija daugiau kaip 3,6 karto viršijo leistiną normą, o metanolio koncentracija normą viršijo 1,4 karto.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 1,4-dioksaną priskiria prie tikėtinų kancerogenų, o tyrimai su gyvūnais rodo, kad dėl ilgalaikio poveikio gali išsivystyti kepenų ir inkstų navikų. Trumpalaikis poveikis gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą, galvos skausmą, svaigimą, pažeisti kepenis ir inkstus.
„Pasireiškia tokie simptomai kaip galvos skausmas, svaigulys, pykinimas, o sunkiais atvejais – metabolinė acidozė, regėjimo sutrikimai, aklumas ir net mirtis“, – teigia V. Kaunelienė.
Tarp produktų, kuriuose aptikta toksiškų medžiagų, taip pat buvo vaikiškų laikrodžių, batų ir spalvotų pieštukų. „Vaikams poveikis yra žymiai didesnis nei suaugusiesiems. Maži vaikai, ypač kūdikiai, yra linkę dėti daiktus į burną, tad teršalai gali būti ne tik įkvepiami, bet ir patekti į organizmą su seilėmis. Nėščios moterys – taip pat svarbi rizikos grupė. Toksinių medžiagų poveikis ankstyvose vaisiaus vystymosi stadijose yra pats didžiausias“, – įspėja V. Kaunelienė.
Agentūrai AFP „Shein“ teigė glaudžiai bendradarbiaujanti „su tarptautinėmis trečiosios šalies bandymų agentūromis“ ir reguliariai atliekanti „rizika pagrįstus mėginių ėmimo bandymus, siekiant užtikrinti, kad tiekėjų tiekiami gaminiai atitiktų „Shein“ gaminių saugos standartus“.
Rekordinė planetos tarša
Tačiau toksiškos medžiagos gaminiuose – ne vienintelė ultragreitosios mados problema. Žaibiška gamybos praktika ir tik internetu veikiantis verslo modelis lemia didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo kiekį. Atsidūrusios Žemės atmosferoje šios dujos spartina tokius klimato kaitos efektus kaip ekstremalūs orų pokyčiai ir sparčiai didėjanti vidutinė planetos temperatūra.
Trečius metus iš eilės paskelbta „Shein“ veiklos ataskaita tik patvirtino tai, ką buvo galima nujausti: ultragreitosios mados gigantė tapo didžiausia aplinkos teršėja mados sektoriuje. 2022–2023 m. laikotarpiu įmonės išmetamo anglies dioksido kiekis beveik padvigubėjo. Štai vien 2023 m. „Shein“ iš viso išmetė 16,7 mln. tonų CO2, palyginimui – vidutiniškai vienas žmogus per metus sugeneruoja 4 tonas CO2.
„Shein“ emisijų augimas per trejus metus beveik trigubai viršijo jų pardavimų augimo tempą, o realus pažadas mažinti emisijas vis dar išlieka abejotinas“, – ataskaitą komentuoja Simas Abraškevičius, „Sustainalyse“ partneris ir ŠESD emisijų ekspertas.
Štai kitų pramonės lyderių, tokių kaip H&M ir „Nike“ išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo, nors pardavimai ir toliau augo.
Kalbant apie „Shein“ verslo modelį, (…) suprantama, kodėl kompanijos tvarumo ataskaita galėtų būti matoma kaip žaliojo smegenų plovimo apraiška.
S. Abraškevičius
Viena iš priežasčių, kodėl „Shein“ tarša tokia didelė, yra įmonės priklausomybė nuo gaminių transportavimo lėktuvais. Ataskaitoje teigiama, kad 38 proc. „Shein“ klimato pėdsako sudaro transportavimas tarp įmonės gamyklų ir klientų, o dar 61 proc. – kitos tiekimo grandinės dalys. Nors bendrovė įsikūrusi Singapūre ir turi tiekėjų keliose šalyse, dauguma drabužių gaminami Kinijoje ir siunčiami oro transportu. Anot „Supply Chain Dive“, liepos mėnesį bendrovė kasdien į JAV išsiuntė apie 900 000 siuntų.
S. Abraškevičiaus teigimu, nors „Shein“ veiklos ataskaita pristatoma kaip „tvarumo ataskaita“, duomenų trūkumas ir išpūsti tvarumo pažadai sukuria žaliojo smegenų plovimo vaizdą.
„Kalbant apie „Shein“ verslo modelį, kurio pagrindas – masinė, greita gamyba, kuri toliau didina atliekų kiekį, remiasi pigia darbo jėga, tai savaime nėra tvaru, todėl suprantama, kodėl kompanijos tvarumo ataskaita galėtų būti matoma kaip žaliojo smegenų plovimo apraiška“, – komentuoja pašnekovas.
Anot eksperto, ataskaitoje taip pat trūksta nuoseklumo ir aiškumo – nėra lyginamųjų lentelių su paskutinių kelerių metų progresu.
„Vertindami tvarumo veiksnius, visuomet turime atsižvelgti į bendrą mados industrijos rinką, konkurencinį lauką, iššūkius ir atliktus tyrimus. Matant bendrą paveikslą ir daugybę tyrimų, liudijančių įmonės neigiamą poveikį aplinkai, nepaisant bendrovės pastangų teikti metinę tvarumo ataskaitą, jos kryptis kurti teigiamą poveikį išlieka abejotina“, – apibendrina pašnekovas.
„Shein“ atstovas spaudai portalui „Grist“ teigė, kad bendrovė rengia anglies dioksido išmetimo mažinimo veiksmų planą, juo siekiama spręsti savo tiekimo grandinės pėdsako problemą. Neseniai „Shein“ padidino JAV sandėliuose laikomų atsargų kiekį, kad galėtų Amerikos klientams pasiūlyti greitesnį pristatymo laiką, ir dažniau naudojo krovininius laivus, kurie yra efektyvesni anglies dioksido atžvilgiu nei krovininiai lėktuvai.
Greitosios mados gigantai taip pat jau ne vienus metus susilaukia kritikos dėl netinkamų darbo sąlygų. Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad „Shein“ tiekėjų gamyklų darbuotojai reguliariai dirba po 75 valandas per savaitę, praėjus daugiau nei metams po to, kai bendrovė įsipareigojo pagerinti darbo sąlygas savo tiekimo grandinėje.
