Žuvis yra vienas populiariausių ir sveikiausių maisto produktų, ypač vertinamas dėl joje esančių omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Tačiau mažai kas žino, kad ne visos žuvys yra sveikos, o kai kurių rūšių žuvys gali būti netinkamos vartoti dėl jose esančių kenksmingų medžiagų.
Kokios žuvies niekada negalima valgyti: maisto saugos ekspertų paaiškinimai
Tai pangasijus – gėlavandenė žuvis, auginama Mekongo upėje Vietname.
Ši upė laikoma labiausiai užteršta planetoje.
Į ją išleidžiamas pramoninis vanduo iš chemijos ir raugyklų, taip pat nuotekos ir cheminių trąšų likučiai iš laukų.
Be to, užšaldant pangasijus naudojamas tos pačios nešvarios upės vanduo.
O kad žuvies augimas paspartėtų tris kartus, iš Kinijos importuojami specialūs hormonai, kuriais maitinamos patelės.
Šios žuvies galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre, ji gana populiari dėl prieinamos kainos ir gero skonio.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad šios rūšies žuvyje yra omega-6 riebalų rūgščių, kurių per didelis vartojimas gali sukelti organizmo uždegimus.
Be to, pangasijų mėsoje gali būti antibiotikų ir pesticidų likučių, kurie naudojami nešvariai upei valyti.
Dėl to kyla klausimas, ar saugu valgyti tokią žuvį.
Taip pat geriau nevalgyti nilinių ešerių.
Šios žuvies mėsoje gali būti švino, kuris labai pavojingas sveikatai.
Taip yra todėl, kad ši žuvų rūšis gyvena užterštuose vandenyse, kuriuose yra sunkiųjų metalų.
Pangasijų filė, į mūsų šalį atkeliavusi iš kito pasaulio krašto, kainuoja pigiau, nei vietinės žuvys.
Tai žmonėms irgi kelia įtarimų – kodėl pangasija tokia pigi.
Žinutė ragino šios žuvies atsisakyti
Grėsminga žinutė, raginanti nevalgyti iš Vietnamo eksportuojamos palyginti pigios žuvies – pangasijos, klajoja po internetą jau nuo 2010 metų.
Žinutėje teigiama, kad žuvis veisiama vienoje labiausiai užterštų planetos upių, o ją auginant gausiai vartojami hormonai.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tada kategoriškai neigė, kad Lietuvą pasiekia nesaugi žuvis.
Tuo tarpu tarptautinės aplinkosaugos organizacijos tikina, kad į aplinką patenkant „naujos kartos“ organinėms medžiagoms, saugiai valgomų žuvų asortimentas vis mažėja.
Specialistai vartotojams tada rekomendavo atkreipti dėmesį tai, kad švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus (taukinė skumbrė) ir Lepidocybium flavobrunneum (geltondryžė riebžuvė), gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti arba supakuoti bei atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą.
Vartojant šios rūšies žuvis, reikia žinoti, kad juose esantis didelis riebalų kiekis gali neigiamai veikti virškinimo funkcijas, dažniausiai pasireiškiančias viduriavimu, sukelti alergines reakcijas.
Rekomenduojama šias žuvis vartoti saikingai, gerai išvirti ar iškepti, nes tinkamas terminis apdorojimas sumažina neigiamą poveikį organizmui.
Ekologiška žuvis: ar įmanoma?
Anot ekspertų, maistui dažniausiai naudojamos 2 pangasijų rūšys (Pangasianodon hypophthalmus ir Pangasius bocourti).
Jos vienos greičiausiai augančių žuvų pasaulyje.
Pasaulio gamtos fondo duomenimis, jų gavybos mastai išaugo iki milijonų tonų.
Didžioji dalis šių parduoti auginamų šių žuvų fermų yra Vietname, o ES yra viena jų pagrindinių rinkų.
Specialistai neteigė, kad visada ši žuvis yra nesaugi, tačiau pabrėžia, kad tokių atvejų gali būti.
Tokią išvadą yra padarę tarptautiniai ekspertai.
„Pasaulio gamtos fondas išreiškė nuogąstavimus dėl didelių pangasijos auginimo ir pardavimo mastų, kurie, kaip ir kiekvienos stambios gamybos atveju, sukelia aplinkosauginių ir socialinių problemų: atsiranda nelegalių pangasijų fermų, kuriose išnaudojami darbuotojai, netinkama vartojami vaistai gydant žuvis nuo ligų ir hormoniniai preparatai, dėl pašaro pedozavimo teršiamas vanduo.
Todėl organizacija dar prieš kelis metus inicijavo dialogą tarp pangasijos tiekėjų ir vartotojų organizacijų.
Buvo padaryta išvada, kad kažką daryti reikia, nes problema tikrai yra – kai kuriais atvejais minėti teiginiai pasitvirtina.
Kai rinka yra didelė, anot Pasaulio gamtos fondo, vienas iš būdų, kaip užtikrinti vartotoją, kad jis perka saugią ir hormonų bei vaistų neprifarširuotą pangasiją, yra ekologinis ženklinimas, kuris numatys tam tikrą sertifikavimo sistemą ir labai griežtą kontrolę.
Gal pasaulio rinkose bus pangasijos filė, paženklintos ekologiniu ženklu.
Tačiau abejojama, kad ekologiška pangasija pasieks Lietuvą.
Saugių žuvų sąrašas Baltijos jūroje siaurėja
Pavojingos medžiagos daugiausiai kaupiasi jūros žuvyse, ypač tose, kurios yra plėšrios ir riebesnės.
Pavyzdžiui, nėščioms moterims Švedijoje nerekomenduojama valgyti riebios Baltijos jūros žuvies, ypač silkės, nes pastarojoje randamos didelės koncentracijos dioksinų, kurie gali sukelti vėžį.
Bent jau Švedijoje daryti tyrimai parodė, kad 40-50 proc. dioksinų į švedų organizmą patenka valgant užterštas žuvis.
Dėl tų pačių dioksinų šioje šalyje vaisingo amžiaus moterims bei vaikams nerekomenduojama valgyti ir Baltijos jūroje pagautų lašišų bei strimėlių, kadangi manoma, kad dėl dioksinų pertekliaus gali pasireikšti hormonų ir lytinės funkcijos sutrikimai.
Pasak ekspertų, geriausia rinktis žuvis, pagautas upėse, ežeruose, į kuriuos nepatenka nuotėkos iš miestų valymo įrenginių.
Renkantis tarp tvenkiniuose ir laisvai užaugusios žuvies, reikėtų žinoti, kad nenatūralioje aplinkoje žuvys neretai auginamos beveik „nežmoniškomis“ sąlygomis (ypač ne ES valstybėse).
Naujos medžiagos – naujos grėsmės
Beje, kalbant apie žuvyse besikaupiančias pavojingas medžiagas, Baltijos jūros pavadinimas minimas ypač dažnai.
Dėl savo uždarumo mūsų jūra – viena labiausiai užterštų pasaulyje.
Ne mažiau užterštos ir Kuršių marios.
Anot ekspertų, prieš gerą dešimtmetį Tarpvyriausybinė prieš Baltijos jūros taršą kovojanti organizacija HELCOM buvo išskyrusi 11 naujos kartos pavojingų medžiagų grupes, dėl kurių būtina imtis konkrečių veiksmų.
Šių medžiagų randama žuvyse bei žmonių kraujyje ir motinų piene.
Tai dioksinai, tributilalavo junginiai, chlorinti parafinai, endosulfanas, gyvsidabris (jis ypač kaupiasi tune), kadmis ir kiti.
Bėda ta, kad tobulėjant technologijoms, keičiantis statybinėms medžiagoms, atsiranda vis naujų žmonių sveikatai pavojingų medžiagų ir specialistai net nespėja jų fiksuoti aplinkoje.
Kadangi medžiagos naujos, nuotėkų valymų įrenginiai jų neišvalo ar nepakankamai gerai išvalo. Upėse žuvys nelabai spėja jų prisigerti, tačiau stovinčiame vandenyje jos kaupiasi.
Dėl daugelio šių medžiagų žuvys, prieš patenkant joms į rinką, tikrinamos, egzistuoja nustatytos jų kiekio normos, kurios laikomos žmogui saugiomis.
Tačiau patekusios į žmogaus organizmą daugeliu atvejų jos tiesiog jame nusėda ir kaupiasi.
Pasakyti tiksliai, kokį poveikį jos turės mūsų sveikatai, niekas negali – praėjo per mažai laiko.
Tačiau egzistuoja tyrimai, įrodantys, kad šios medžiagos turi neigiamą įtaką mūsų reprodukcinei ir endokrininei sistemoms, gali paveikti inkstų, kepenų funkcijas, susilpninti imunitetą ir sukelti vėžį.
Tuo tarpu aplinkosaugininkų išvada paprasta – jei norime ir ateityje mėgautis žuvimi, turime keisti savo gyvenimo būdą ir labiau tausoti aplinką, kuri mus ir maitina.
Labai populiari gėlavandenė žuvis
Remiantis informacija užsienio spaudoje, Pangasija, dar vadinama Swai fish, Panga, Vietnamo šamu, Basa Fish arba Iridescent Shark, yra labai populiari gėlavandenė žuvis.
Nepriklausomai nuo jos pavadinimo, yra keletas svarių priežasčių vengti šios egzotinės rūšies.
Pangasija dažnai būna labai užteršta toksinais.
Pangasija – tai švelnaus skonio ir švelnios konsistencijos, baltųjų plaušelių žuvis. Ji turi mažai riebalų ir dažnai parduodama už palyginti mažą kainą, todėl yra labai populiari ir JAV.
Ši gėlavandenė žuvis auginama beveik vien tik didelėse žuvų fermose, esančiose jos gimtojoje aplinkoje pietų Vietnamo Mekongo deltoje.
Sušaldyta arba atšaldyta, ji milžiniškais kiekiais patenka į viso pasaulio žuvies prekystalius.
Nepaisant tebesitęsiančių ginčų, bendras pangasijų eksportas iš Vietnamo tik auga.
Sparčiai auganti paklausa ir itin žemos kainos taip pat lėmė neteisingo jūros gėrybių ženklinimo, t. y. tyčinio sukčiavimo žuvimi, atvejus.
Žinoma, kad vietnamietiški šamai netikėtai pasirodė kaip brangios laukinės žuvys, pavyzdžiui, raudonieji karšiai, gruperiai ar menkės, Jungtinių Valstijų vietiniuose meniu.
Jei to nepakanka, pateikiame dar penkias priežastis, kodėl nevalgyti pangasijų.
Priežastis Nr. 1
Pangasijus gali turėti toksinų, atsiradusių dėl fabrikinio auginimo
Pangasijų žuvys auginamos didžiuliuose baseinuose Mekongo deltoje esančiose didelėse gamyklinėse fermose.
Šios auginimo vietos dažnai būna perpildytos ir nešvarios, todėl jose gana lengvai plinta patogenai.
Šio tyrimo duomenimis, yra įrodymų, kad naudojama daug cheminių medžiagų, įskaitant antibiotikus.
Kai kurios iš šių žmonėms kenksmingų medžiagų gali kauptis žuvų organizmuose. Jos gali keliauti maisto grandine ir patekti į mūsų organizmus.
Be to, apdorojant pangasijų filė dažnai apdorojama citrinos rūgštimi ir fosfatais, todėl prieš užšaldant ji sugeria daugiau vandens.
Dėl to žuvies svoris padidėja iki 20 proc., o tai reiškia daugiau pinigų gamintojui ir didesnes kainas vartotojui.
Fosfatai lieka, kai atšildžius žuvį vanduo iš jos išsisklaido.
Nors fosfatai yra būtini sveikai mitybai, per didelis fosfatų kiekis gali padidinti širdies ligų riziką.
Priežastis Nr. 2
Yra sveikesnių pangasijų alternatyvų
USDA mitybos gairėse rekomenduojama per savaitę suvalgyti dvi porcijas žuvies.
Žuvis yra svarbus baltymų, jodo ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.
Tačiau pangasijaus žuvyje šių rūgščių nėra daug. USDA duomenimis, vienoje 4 uncijų pangasijų filė yra maždaug:
- Energinė vertė: 70 kcal
- baltymų: 15 g
- riebalų: 2 g
- Riebalų rūgščių (sočiųjų): 1 g
- Natrio: 290 mg (gali skirtis)
- Cholesterolis: 45 mg
Riešutai yra daug turtingesnis omega-3 šaltinis nei pangasijų žuvis. (Nuotrauka: CCO / Pixabay / marcelokato)
Skaičiai gali skirtis priklausomai nuo to, kaip ruošiate žuvį.
Riebesnės šaltųjų vandenų žuvys, tokios kaip lašiša ir skumbrė, paprastai yra daug geresni omega-3 šaltiniai nei mažai riebalų turinčios pangasijos, gyvenančios atogrąžų vandenyse.
Tačiau nebūtina valgyti žuvies, kad gautumėte sveiką omega-3 kiekį: riešutai, linų sėmenys ir daugelis kepimo aliejų taip pat yra puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai – ir visi jie yra veganiški.
Priežastis Nr. 3
Pangasijų žuvų fermos kenkia žmonėms ir gyvūnams
Gamyklinių žuvų ūkių nuotekos teršia Mekongą. (Nuotrauka: CCO / Pixabay / einszweifrei)
Mekongo deltoje gamykliniai žuvų ūkiai dažnai steigiami be jokios priežiūros arba su menka priežiūra.
Neišvalytos nuotekos iš žuvų tvenkinių patenka tiesiai į upę.
Juose esantys vaistai, chemikalai, išmatos ir kiti patogenai kenkia natūraliai upės ekosistemai ir daro poveikį upės gyvūnijai.
Kai kuriose Mekongo deltos dalyse rasta antibiotikams atsparių bakterijų, nes tvenkinių dumblas patenka į vietos vandens telkinius.
Daugeliui Pietų Vietnamo gyventojų smarkiai užterštas Mekongas taip pat yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis.
Užterštas vanduo gali sukelti ilgalaikę žalą žmonėms ir jų aplinkai.
Per potvynius Mekongo deltos laukai taip pat užteršiami upės nešamais teršalais.
Kai kurie prekybos centrai reagavo į kritiką: Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Carrefour“ 2017 m. sausio mėn. nutraukė prekybą pangasijaus žuvimi.
Šiuo pavyzdžiu seka ir daugiau mažmenininkų, tuo tarpu visi ankstesni bandymai sukurti sertifikuotą, kontroliuojamą pangasijų tiekimo grandinę žlugo, o pangasijų auginimo poveikis aplinkai nėra veiksmingai kontroliuojamas.
Priežastis Nr. 4
Pangasijų sugavimas yra vandenynų taršos dalis
Net saugomos rūšys dažnai negali išvengti tinklų ir atsiduria kaip žuvų maistas. (Nuotrauka: CCO / Pixabay / cocoparisienne)
Šiandien maždaug pusė mūsų valgomos žuvies gaunama iš žuvininkystės ūkių, kurie, kaip jums atrodo, saugo pasaulio vandenynus ir juose gyvenančias žuvis.
Tačiau ūkiuose auginamos žuvys turi būti šeriamos žuvų miltais. Žuvų miltai gaminami iš žuvų.
Šiems miltams pagaminti kasmet atviroje jūroje sugaunama daugybė tonų žuvų.
Tuomet fabrikuose šios žuvys perdirbamos į žuvų miltus, o tam reikia labai daug energijos.
Net saugomos žuvų rūšys dažnai tampa žuvų miltais, nes nėra lengvo būdo jas paleisti, kai jos patenka į tinklus tarp tūkstančių kitų žuvų.
Kalbant apie pangasijų žuvis, akvakultūra, arba žuvų auginimas, tapo įprasta šios rūšies žuvų auginimo praktika.
Daugelyje regionų žuvų gaudymas uždraustas.
Vis dėlto ši praktika dažnai tęsiama nelegaliai, siekiant aprūpinti vietines žuvų fermas dideliais kiekiais žuvų jauniklių, nes manoma, kad laisvėje sugautų žuvų jaunikliai yra geresnės kokybės nei užauginti akvakultūroje.
Nelegaliai sugautos žuvys dažnai parduodamos kaip importinės.
Žurnale „Marine Policy“ paskelbto tyrimo duomenimis, viena iš trijų į JAV importuojamų laukinių žuvų gali būti sugauta nelegaliai.
Priežastis Nr. 5
Pangasijų žuvys greitai žūsta
Dėl antibiotikų komerciškai auginamos pangasijų žuvys subręsta žvejybai maždaug po pusės metų, t. y. beveik dvigubai greičiau nei natūraliomis sąlygomis auginamos žuvys.
Pangasijų žuvys taip pat gali atlaikyti didesnį nei kitų rūšių žuvų tankį – iki 70 žuvų viename kvadratiniame metre.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai dėl mažos žuvies kainos dirba su mažomis maržomis, žuvys turi būti žudomos kuo pigiau.
Kai kuriuose ūkiuose žuvys sumetamos į krepšius, o paskui gyvos vežamos parduoti.
